- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto paskolas, dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų, grąžinti darosi vis sunkiau. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad net 40 proc. gyventojų, turinčių būsto paskolas, teigia, kad susiduria su sunkumais grąžinant jas. Pokalbis apie palūkanų normų augimą ir grąžinimo tendencijas Lietuvoje LNK reportaže.
Beveik pusė paskolas turinčių žmonių teigia susiduriantys su sunkumais grąžindami paskolas. Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad birželį palūkanų normos dar daugiau augs. Tad tikėtina, kad tų, su sunkumais susiduriančių, žmonių bus dar daugiau. Apie tai LNK žurnalistė Asta Dudurytė pasikalbėjo su „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadove ekonomiste Jakaterina Rojaka.
– Kaip atrodo tie sunkumai, apie kuriuos kalba apklaustieji?
– Na, sunkumus kiekvienas įvardija skirtingai. Vieniems sunkumas, kad negali išvažiuoti į norimas atostogas, kitiems – kad negali nusipirkti tam tikrų maisto produktų. Tai yra labai natūralu, kadangi palūkanų normos pakilo labai staigiai ir per labai trumpą laikotarpį beveik padvigubėjo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Yra paskaičiuota, kad vidutiniškai, pavyzdžiui, kas mokėjo po 300 eurų kas mėnesį, tai dabar tenka mokėti 500.
– Taip, o kai kuriems suma ir padvigubėjo. Iš tiesų tos sumos yra gana įspūdingos. Ir jei suma, kurią žmogus pasiėmė, buvo maksimali arba arti maksimumo, ką jis galėjo tuo metu lengvai mokėti, tai, žinoma, kad tas padidėjimas yra labai smarkiai jaučiamas. Tačiau ką mes matome iš statistikos, tai, nepaisant to, kad sunkumų patiria daugelis turinčių paskolas, vėlavimų mokėti už būsto paskolą kol kas nefiksuojama. Jeigu matoma, kad situacija gali prastėti, tai žmonės arba kreipiasi į kredito įstaigą, arba susimokama visą paskolą, o visas kitas išlaidas bando apkarpyti. Na, būsto paskola yra saugiausia paskolos forma, vėlavimų ją mokėti būna mažiausia. Dažniausiai vėlavimai būna mokant vartojimo paskolas.
Dažniausiai vėlavimai būna mokant vartojimo paskolas.
– Ar žmonės jau priprato prie palūkanų didėjimo? Ką prognozuojate, jei ECB dar kilstels palūkanų kartelę?
– Labai tikėtina, kad kilstels, nes matome, kad euro zonoje infliacija taip sparčiai nemažėja, kaip norėjo matyti politikai ir ECB. Deja, infliacija išsilaiko gana aukštame lygyje, o Lietuvoje infliacijos lygis yra dar aukštesnis. Tikėtis, kad žmonės pripras prie tokių skaičių, yra sunku. Tikėtis, kad išgyvens tą laikotarpį – taip, teks išgyventi.
Vėlgi, tikėtina ir tai, kad palūkanų normos kils, bet vėliau jos turėtų stabilizuotis, nes jau ir augimas visoje euro zonoje labai smarkiai pradeda šlubuoti ir, akivaizdu, kad toliau kelti tiesiog bus neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad sunkumai iškart praeis, nes infliacija vis tiek išlieka aukšta, kol kas ji yra dviženklė, ir palūkanų normos bus aukštos. Tai bent jau dvejus metus nuo tos akimirkos, kai nustos augti palūkanų normos, žmonės vis dar jaus spaudimą būsto paskolas grąžinti.
– Tai ką belieka daryti jau pasiėmusiems paskolas? Dar labiau susiveržti diržus?
– Svarbu paminėti, kad jei asmuo ar namų ūkis mato, kad artėja finansinių sunkumų laikotarpis – patartina kreiptis į kredito įstaigas ir perdėlioti, pergalvoti mokėjimų grafiką. Susitarti dėl kitokio mokėjimų laikotarpio, prašyti mokestinių atostogų ar ieškoti kitų išeičių. Refinansavimas taip pat yra viena iš galimybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas4
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti. ...
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“6
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...
-
Ekonomistai: šalies pramonė rodo stabilumo ženklus, prognozės atsargios
Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus ...
-
LEA vadovės prognozės optimistiškos: šildymo kainos šią žiemą turėtų būti penktadaliu mažesnės1
Artėjantis šildymo sezonas šalies gyventojams turėtų būti apie 20 proc. pigesnis nei praėjęs, sako laikinoji Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė. ...
-
Užbaigtas šimtmetį neregėtas ir laivybai Nemune svarbus projektas13
Įmonė „Tilsta“ neseniai užbaigė unikalų ir istorinį projektą – visame vandens kelyje nuo Kauno iki upės žiočių įrengė 553 bunas, kurios ilgam užtikrins palankias laivybai sąlygas. ...
-
Vilniuje – Lietuvos ir Belgijos energetikos ministrų susitikimas
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitinka su Vilniuje viešinčia Belgijos kolege Tinne Van der Straeten (Tine Van der Straten). ...
-
Lietuvos pramonė šiemet sumenko 6,6 proc.2
Šiemet sausį-rugpjūtį visa pramonės produkcija siekė 23,2 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis. ...
-
Siūlo keisti alkoholio prekybos ribojimus sekmadieniais58
Seimui šių metų pradžioje sausį atmetus pluoštą valdančiųjų iniciatyvų atlaisvinti alkoholio prekybą, liberalai siūlo atšaukti ribojimą sekmadieniais juo prekiauti tik iki 15 val. ...
-
I. Šimonytė: iš Medijų rėmimo fondo bus remiami kultūros bei kiti leidiniai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad leidėjams ir toliau bus mokamos kompensacijos už prenumeratos pristatymą miesteliuose ir kaimo vietovėse. Be to, pasak jos, iš naujojo Medijų rėmimo fondo bus remiami ir kultūros bei kiti leidiniai, ku...
-
Seimas spręs, ar drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Seimas imasi svarstymo, ar uždrausti prekybininkams bausti tiekėjus, kai jie negali pristatyti produkcijos per labai trumpą laiką, jei dėl to nesusitarta raštu. ...