Gyventojams pataria neatsipalaiduoti: kainos mažėja, bet šokų dar gali būti

Pernai per visus metus Lietuvoje elektros suvartota 6 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Metų pradžioje buvo mėnesių, kai elektros vartojimas dar augo, bet nuo rekordinio rugpjūčio, kai elektra kurį laiką kainavo net keturis eurus už kilovatvalandę, – staigus elektros vartojimo mažėjimas.

„Nuo rudens, ypač ketvirto ketvirčio, stebime elektros energijos suvartojimo mažėjimą vidutiniškai 15 proc.“, – sakė „Litgrid“ sistemos valdymo operatorius Donatas Matelionis.

Pagrindine priežastimi įvardijamas taupymas. Elektrai pabrangus, žmonės, įmonės ėmė ieškoti, kaip vartoti mažiau. Vienas didžiųjų prekybos tinklų pernai atidarė kelias naujas parduotuves, bet bendras elektros sąnaudas vis tiek sumažino.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Elektros suvartojimas mūsų tinkle sumažėjo 6 proc. Keitėme apšvietimą į LED, kuris yra pakankamai taupesnis ir, priklausomai nuo parduotuvės ploto, padeda sumažinti net iki 40-50 proc.“, – kalbėjo „Iki“ atstovė Simona Rizgelė.

Pernai ir orai buvo ne tokie šalti kaip ankstesniais metais. Tai irgi mažino elektros vartojimą. Kita priežastis – kad stojo dalis įmonių. „Prie mažėjimo prisidėjo stambios pramonės gamybos stabdymas – „Achema“, „Lifosa““, – akcentavo „Litgrid“ sistemos valdymo operatorius.

Nors kilovatvalandžių pernai Lietuvoje prisukta mažiau, eurų už elektrą sumokėta gerokai daugiau. „Praėję metai, jei skaičiuojant pinigais, buvo fantastiniai elektros gamintojams, kuriems gamyba nepabrango, o pardavimai išaugo kelis kartus. Tai matome ir atominėse elektrinėse ir atsinaujinančios energijos gamintojai taip pat užsidirbo gerus pinigus“, – teigė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Vilniaus savivaldybė galėtų būti neigiamas pavyzdys, kaip per metus pasikeitė sąskaitos už tą patį elektros kiekį. Pernai savivaldybei elektros sutaupyti nepavyko – suvartota panašiai kaip ankstesniais metais, bet už tą patį elektros kiekį sumokėta du kartus daugiau. Tai – ir signalas, kaip galėjo keistis gyventojų sąskaitos, jei elektra nebūtų kompensuojama biudžeto pinigais.

Nuo gruodžio elektra rinkose pinga, bet šokų dar gali būti. „Daugumai vartotojų reikėtų pagalvoti apie tai, kad dabartinis kainų mažėjimas, galbūt pavasarį mažės dar daugiau, bet, vargu, ar jis bus ilgalaikis“ – pabrėžė energetikos ekspertas.

Seime pernai elektros suvartota 8 proc. mažiau nei ankstesniais metais, bet sumokėta 9 proc. daugiau. Energijos kainos vadinamos viena pagrindinių infliacijos priežasčių. Yra sakančių, kad dabar kainos turėtų mažėti, nes elektra ir dujos pinga.

„Pirmiausiai išlošia visi verslai, pramonė, kuri ir turi tas kintamas kainas. Vartotojai per prekes, per paslaugas turėtų irgi tai pajusti“, – sakė V. Jankauskas.

Pramonininkų vadovas sako: kai kurių prekių kainoms atpigusi energetika gali turėti įtakos. „Vienoje vietoje sudaro bendroji produkto dedamoji iki 15-20 proc., kitose vietose lieka 3-5 proc“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Bet nors energetikos krizė atslūgo, verslas mato naujų rizikų. Pirmiausia – augančios palūkanos. „Pinigų brangimas, aišku, verslui jis duoda neigiamą efektą. Kas bus pavasarį, vasarą su Kinijos rinkos atsidarymu po COVID-19, ir vėl iš naujo visas jos impulsas, tai vėlgi gali sukelti tam tikrus dalykus. Bendra infliacija po truputį mažėja ir ji buvo iššaukta energetinių išteklių“. – aiškino pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Naujausi duomenys rodo, kad infliacija pamažu lėtėja. Daug ekonomistų prognozuoja, kad ir toliau mažės.