- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelė infliacija gyventojus priverčia pergalvoti savo išlaidas. Naujausias tyrimas rodo, kad kas antras gyventojas pirmiausia ketina atsisakyti kavinių ir restoranų. Didelė dalis žmonių nori bent šiam laikotarpiui atsisakyti pramogų. Vyresni žmonės labiau linkę atsisakyti nebūtinų išlaidų, o jaunesni nori daugiau išlaidauti.
Paklausus, ar didelė infliacija privertė atsisakyti pramogų, restoranų, dalis gyventojų pažymėjo, kad už minimumą nepragyvensi, todėl tenka atsisakyti. Kita dalis buvo sakančių, kad paveikė pakilęs Euroboras, nes pakilo įmokos už būstą ir automobilį, minėjo ir tai, kad pramogos šiuo metu sunkiai pasiekiamos, nes bilietai iššluojami labai anksti.
Apie vartotojų elgsenos pokyčius, paveiktus infliacijos, pokalbis su SEB banko atstovu Tadu Povilausku.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką rodo tyrimas? Ar žmonės pramogas ir kavines nustumia šiek tiek į šalį?
– Taip. Kartojome tyrimą, kurį darėme gegužę. Norėjome patikrinti, ar pasikeitė žmonių planai, ką ketina keisti, atsižvelgiant į aukštą infliaciją. Rezultatai lapkritį nenustebino, jie nelabai skyrėsi nuo gegužės. Šeši iš dešimties planuoja mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, apie pusę ketina mažinti pramogas. Mažina buitinės technikos pirkimą, apie 40 proc. mažina keliones. Panašūs atsakymai, ką žmonės planuoja daryti, tačiau neaišku, ar tai darys. Tyrimo atsakymai gegužę buvo panašūs, tačiau nėra akivaizdu, kad ką planavo, tai ir darė. Maitinimo ir apgyvendinimo, pramogų sektoriai rodo, kad nėra žymaus ne pirmo būtinumo paslaugų vartojimo kritimo.
– Jei žmonės linkę atsisakyti pramogų, restoranų, buitinės technikos, vadinasi, jie tai priskiria prie nebūtinų išlaidų.
– Taip. Atsakymai atspindi teoriją, kad, kai žmonės galvoja, ką labiausiai mažins, jie atsako apie ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas. Gerokai mažesnė dalis buvo ketinančių mažinti išlaidas drabužiams, maistui, degalams ir pan. Žmonės visuomet pasiryžę atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių. Tačiau tai greitai nevyksta arba rodo, kad finansinė padėtis dar ne taip pablogėjo ir žmonės neskuba taip greitai mažinti. Aišku, matoma, kad sumažėjo buitinės, elektronikos prekių pardavimai, bet paslaugas veikia popandeminis efektas, žmonės vis dar nori nueiti į kultūros, meno, sporto renginius, susitikti su draugais. Pažiūrėsime, kaip bus po Naujųjų metų.
– Ar yra skirtumas tarp amžiaus grupių?
– Atsakymai nelabai skiriasi, kas ko planuoja atsisakyti. Restoranų ir kavinių vartotojai dažniau yra jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Vyresnio amžiaus žmonės labiau taupo, o išlaidauja jaunimas, nenori taip greitai keisti vartojimo. Šie metai buvo kelionių laikas. Žmonės masiškai nekalba apie mažesnes išlaidas kelionėms. Jaunimas mažiau nori atsisakyti, o vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau patirties ir labiau reaguoja į tai, kas vyksta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: pasiūlysime palankesnius mokesčius verslui bei darbuotojams
Finansų ministerijai trečiadienį pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateiks savo pasi...
-
Ministrė: naikinamos tik brangios ir mažai naudos teikiančios lengvatos
Finansų ministerijos antradienį pristatyta kai kurių mokesčių pertvarka siekiama naikinti tik tas mokestines lengvatas, kurios yra santykinai brangios ir atneša mažai naudos visuomenei, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
A. Armonaitė: interesų konflikto regimybė dėl A. Belickaitės egzistuoja1
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės nauja korporatyvinių reikalų direktore paskirtos Agnės Belickaitės sąsajų su kai kuriais Laisvės partijos atstovais, jos lyderė, ekonomikos ir inovacij...
-
Stano apie G. Skaistės pristatytą mokesčių reformą: jūs pati esate iš „gyvulių ūkio“24
Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatyta nauja mokesčių reforma sukėlė ažiotažą. Ypač jautriai į mokesčių didinimą bei „gyvulių ūkį“ sureagavo ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano. Jis savo nuomonę rėžė tiesiai &sc...
-
LB: pernai gauta 1,8 tūkst. skundų, daugiausia – dėl mokėjimo paslaugų1
Lietuvos bankas (LB) pernai gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų, iš jų apie 80 proc. – dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. – dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likę – dėl investicinių ir kitų paslaugų, pranešė LB....
-
G. Šimkus: JAV ir Šveicarijos bankų problemos neveikia stiprių euro zonos bankų2
Atskiroje sistemoje veikiančių euro zonos, tarp jų ir Lietuvos, bankų padėtis šiuo metu yra tokia gera, kad jos neveikia dviejų JAV bankų griūtis ar antro pagal dydį Šveicarijos banko problemos, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirminin...
-
M. Lingė: mokesčių reforma galbūt piktinasi tie, kurių ji neliečia
Vyriausybei siūlant individualiai dirbančiųjų pajamas palaipsniui sulyginti su darbo santykių apmokestinimu nepasitenkinimą tuo galbūt reiškia žmonės, kurių šie pokyčiai nepalies, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M...
-
LB: sutelktinio finansavimo platformos pernai suteikė rekordiniškai daug paskolų
Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos pernai suteikė 2,7 tūkst. paskolų už 161 mln. eurų – jų skaičius, palyginti su 2021 metais, išaugo 80 proc. ir buvo didžiausias nuo 2017 metų, pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seimo pirmininkė: bankų solidarumo mokestį Liberalų sąjūdis vertina skeptiškai4
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo netikėtą apmo...
-
Seimo pirmininkė: individualios veiklos apmokestinimo didinimas kelia abejonių
Finansų ministerijai individualią veiklą siūlant apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai vienas iš nerimą ir abejones keliančių su mokesčių reforma susijusių ...