- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurie ekspertai aiškina, kad neva verslui neaišku, kurioms įmonės iš Rytų yra taikomos sankcijos, praneša LNK.
Statistiškai mes vis dar prekiaujame su Rusija.
Nuo pirmojo sankcijų paketo Rusijai, o vėliau ir Baltarusijai dėl sukelto karo Ukrainoje praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Tąkart lietuviškas verslas skubino importą ir eksportą, į Lietuvą plūdo vilkikai ir vagonai su sankcionuotomis žaliavomis. Sakė, kad reikia laiko persiorientuoti, bet praėjus beveik keturiems mėnesiams „statistiškai mes vis dar prekiaujame su Rusija“, – teigė ekonomistas Aleksandr Izgorodin.
„Skaičiai krenta į abi puses (importą ir eksportą – red. past.) ir pastaruoju metu krenta labai stipriai. Jeigu nuo šių metų pradžios Lietuvos eksportas į Rusiją nukrito maždaug penktadaliu, tai balandžio mėnesį mes jau matome visiškai kitą paveikslą – nuosmukis yra apie 60 proc.“ – tvirtino ekonomistas.
Vis dėlto kiek kitokia situacija su importu. Kaip rodo Muitinės departamento duomenys, su sankcionuotomis įmonėmis ryšių Lietuvos verslas dar nenutraukė.
„Neleisto išvežti arba įforminti importo – virš tūkstančio“, – teigė Muitinės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis.
Virš tūkstančio bandymų kirsti sieną, surašyta beveik 100 administracinių protokolų, pradėta keliasdešimt ikiteisminių tyrimų ir visa tai – vos per kelis mėnesius.
„Kartais susidaro toks vaizdas, kad karas karu, mes užjaučiame Ukrainą, padeda jos gyventojams, bet pinigai pinigais. Ne visas verslas yra toks patriotiškas, kad nutrauktų savo veiklas. Yra tokių, kurie tęsia tas veiklas ir nenori nutraukti“, – komentavo R. Jurgaitis.
Tai rodo, kad yra įmonių, kurios prekių ženklų iš Rusijos ir Baltarusijos vis užsako, tačiau tos prekės ne kartą jau buvo neįleistos į Lietuvą.
„Tada jie teikia antrą, trečią deklaraciją, vis tikėdamiesi, kad deklaracija pateks kitam pareigūnui ir taip apeis ir pavyks išvežti“, – sakė R. Jurgaitis.
Bene dažniausiai į Lietuvą gabenama mediena. Panašūs atvejai fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse. Latvijos teisėsauga skelbia registravusi virš 400 bandymų įvežti į šalį draudžiamas prekes. Pradėta keliasdešimt ikiteisminių tyrimų.
„Tai labiau antrinės sankcijos, taikomos konkrečioms Baltarusijos bendrovėms, kur Latvijos verslininkai turėjo sutartis iki sankcijų paskelbimo ir toliau perka prekes. Deja, ir patys latviai vis dar važiuoja į Baltarusiją“, – kabėjo Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Rihards Kols.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į Latviją buvo leidžiama įvežti tik tų įmonių prekes, su kuriomis sutartys buvo sudarytos dar iki sankcijų įsigaliojimo. Panašu, kad latviai sutartis pradėjo klastoti. Tačiau kaimynų valdžia tam suvaldyti turi mechanizmus.
„Mes turime tokį privalomą sąrašą įmonių, kurioms taikomos sankcijos. Bet kuri kompanija, veikianti Latvijoje, pagal tas sąrašą turi pasitikrinti savo interesus. Kiek matome, tokio registro neturi jokia kita Europos valstybė. Tai jiems sukelia problemų išsiaiškinant, kuriai įmonei taikomos sankcijos“, – komentavo R. Kols.
Lietuvoje taip pat pasitaikė sutarčių sudarymo datos klastojimų, mat dar prieš įvesdama sankcijas Europos Komisija suteikė išlygą užbaigti verslus su Rusija ir Baltarusija per tam tikrą laiką. Muitinė stebi, kad dabar dokumentuose yra keičiama prekių kilmė.
„Čia yra tokia dviguba kontrolė – mes (Muitinė – red. past.) per prekių prizmę, o bankas – per atsiskaitymus. Šiuo atveju, jeigu nėra pinigų, nebus ir prekių, jeigu nėra prekių, nebus ir pinigų“, – aiškino R. Jurgaitis.
Tačiau kai kurie ekonomistai tikina, kad verslui vis dar sunku susigaudyti, kurioms įmonėms taikomos sankcijos.
Standartinei Lietuvos bendrovei susižiūrėti visus sankcijų paketus labai sunku.
„Jeigu mes paimsime standartinę, nedidelę Lietuvos bendrovę, jai susižiūrėti visus sankcijų paketus, suprasti, ką eksportuoti galima, o ko negalima, kokie yra draudimai, padaryti labai sunku“, – sakė A. Izgorodin.
„Atsakingas verslas, kaip daugelis verslininkų deklaruoja, privalo pažinti savo klientus, pažinti savo verslo partnerius ir tam turi būti įdiegtos nusistovėjusios verslo tvarumo taisyklės“, – tvirtino „Ey Law“ advokatė Inga Pakalniškytė.
O jei to nėra, pasak tarptautinės teisės ekspertės, parodys sankcijos ir baudžiamoji atsakomybė už jų nevykdymą.
„Klausimas retorinis – o kas padengs nuostolius, kuriuos verslas patiria? Sankcijų taikymas yra politinis sprendimas ir viso pasaulio lyderiai tokį sprendimą. Dėl to visi turi patirti tam tikrus nuostolius“, – komentavo I. Pakalniškytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...