Gerovei reikia gyvatyno užkalbėtojų: kur ir kam taškomi mokesčių mokėtojų milijonai?

Ar tikrai didesni mokesčiai – vienintelis būdas kurti gerovės valstybę? Analitikai pastebi, kad Vyriausybė pirmiausia turėtų suskaičiuoti, kur ir kam taškomi mokesčių mokėtojų milijonai.

Kilo aistros

Juo daugiau pinigų, juo labiau jų trūksta. Nors praėjusią savaitę Seimo pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas planuojamas 955,7 mln. eurų gausesnis nei šiemetis, mokytojai vėl gąsdina streikais, pradedantieji policininkai reikalauja žadėto  1 000 eurų algos į rankas, o kai kurie analitikai muša pavojaus gongais, kad, nepakėlus mokesčių, kyla rizikų viešųjų finansų stabilumui.

Prezidentas ir Vyriausybė gerovės valstybės idėją ir anksčiau duotus pažadus įvairioms visuomenės grupėms siūlo finansuoti didesniais mokesčiais. Jei Seimas tam nepritartų, pasak premjero Sauliaus Skvernelio, tektų karpyti ir išlaidas, vadinasi, ir pažadus.

Tačiau, užuot dar labiau prislėgus dirbančius valstybės piliečius mokesčių našta, vertėtų paieškoti milijonų valstybės biudžeto gyvatyne – jame tiek landų landelių, kur niekas per daug neskaičiuoja, kur ir kam taškomi mokesčių mokėtojų pinigai.

Vienur keturženkliai, kitur ir šešiaženkliai skaičiai, o viską sudėjus susidarytų puikus fondas visų gerovei didinti, nereikėtų viena ranka atiminėti, kad kita dalytum. Galima sakyti, vienu kitu šimtu tūkstančių ar net milijonu eurų socialinių problemų neišspręsi, vis dėlto, kaip suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė, pavyzdžiui, iš siūlyto nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtimo planuota padidinti biudžeto įplaukas 8 mln. eurų – panašiai tiek, kiek užsiprašė daugiau nei šiemet Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros kanceliarijos kartu sudėjus. "Jei jos savo apetito nedidintų, nereikėtų ir didesnio nekilnojamojo turto mokesčio", – sako I.Genytė-Pikčienė.

Štai Vyriausybės kanceliarijos apetitas didėja per 2,3 mln., iki 16,3 mln. eurų. Gausesnės išlaidos motyvuojamos, 150 tūkst. eurų reikės šešioms struktūrinėms reformoms viešinti. Jei jos būtų matomos plika akimi, nereikėtų ir šešiaženklės sumos jas viešinti. Dar 510 tūkst. atsieis inovatyvios šalies įvaizdžio kūrimas ir Kovo 11-osios 30-metis (dar 150 tūkst. šiai sukakčiai skirs ir Seimas). 300 tūkst. eurų norima skirti išorės aplinkos pokyčių ir jų įtakos užsienio, saugumo ir gynybos politikai vertinti.

Prezidentūra kitąmet ketina išleisti beveik 7,6 mln. eurų, 1,5 mln. daugiau nei šiemet. Vien politinio asmeninio pasitikėjimo darbuotojų atlyginimams padidinti prireiks 605 tūkst. eurų daugiau nei šiemet, dar papildomų 100 tūkst. eurų – komandiruotėms, 211 tūkst. eurų daugiau ketinama skirti prekėms ir paslaugoms įsigyti bei socialinei paramai. 359 tūkst. atsieis rezidencijos Turniškėse remontas.

Neatsilieka ir Seimas, savo išlaidas kitąmet padidinsiantis beveik 4,2 mln. 36 mln. eurų. Tiesa, kitąmet jo išlaidos 2,6 mln. didės dėl po rinkimų į Seimą nebegrįšiančių parlamentarų ir jų politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų išeitinių išmokų ir kompensacijų. Dar 500 tūkst. ketinama padidinti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų algas.

Nusipelnę gyventi geriau

Žinoma, demokratija kainuoja. Bet su ja nedaug bendra turi mokesčių mokėtojų pinigų taškymas, kur papuola. Ne veltui lig šiol prisimenamas Artūro Paulausko prezidento rinkimų kampanijos šūkis – "Nusipelnėme gyventi geriau", prie kurio ironiškai priduriama – "Sąrašas pridedamas".

Seimo Audito komitetas kasmet suskaičiuoja, kiek didėja Seimo, Vyriausybės, ministerijų, prezidentūros ir kitų valdiškų įstaigų išlaidos, ir skaičiai metai iš metų pučiasi. Per penkerius metus transporto išlaidos išaugo nuo 33,8 mln. iki 72 mln. eurų, kvalifikacijai – nuo 2,6 mln. iki 4,8 mln. (neskaičiuojant gaunamų lėšų vykdant ES finansuojamus projektus). Tačiau tai, matyt, nedaug pridėjo kvalifikacijos, nes papildomiems ekspertams samdyti sumos šoktelėjo nuo 2,8 mln. iki 7,7 mln. eurų. Augo ir algoms skirtos sumos – nuo 779,5 mln. eurų iki beveik 1,1 mlrd., o, pavyzdžiui, premijų prieš penkerius metus valstybės aparato darbuotojai išsimokėdavo 1,3 mln., o dabar jau 7 mln. eurų.

Vien per vienus metus išlaidos transportui šoktelėjo 38 proc., ekspertams samdyti – 24 proc., reprezentacijai – 17 proc.

Metai iš metų kartojasi ir praktika daugiausia šimtais tūkstančių taškytis paskutinį metų ketvirtį – visi išsijuosia bando išleisti visus paskirtus pinigus, nes priešingu atveju gali kilti pavojus kitąmet gauti mažiau. Štai pernai per paskutinius tris metų mėnesius ištuštinta net 66 proc. ekspertams, apie pusė transporto ir kvalifikacijos tobulinimui, 45 proc. reprezentacijai skirtų lėšų.

O kai pasižiūri, kur Seimo nariai leidžia parlamentinei veiklai skirtą papildomą prie algos kas mėnesį gaunamą apie 1 000 eurų, tiesiog gėda. Pirmąjį šių metų pusmetį ištaškyti 633 tūkst. eurų, 49 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Štai, "socialdarbietis" Petras Čimbaras beveik 2,8 tūkst. išleido rinkėjams pasveikinti su Velykomis, tiek pat ketina skirti ir Kalėdų palinkėjimams. "Valstietė" Laimutė Matkevičienė už 2,3 tūkst. eurų pripirko suvenyrų. Ką jau kalbėti, kiek išleidžiama transportui, ir tikrai ne visuomet vykti pas rinkėjus.

Bet ar už L.Matkevičienę ar P.Čimbarą tikrai prasčiau savo pareigas atlieka konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė ar "socialdarbietis" Gediminas Kirkilas, kurie šių lėšų pirmą pusmetį neišleido nė cento? Kai kurie Seimo nariai dar turi ir padorumo, kad, uždirbdami 3 356 eurus, neatskaičiavus mokesčių (jei turi kokias pareigas, tai dar kur kas daugiau), gali užsimokėti už transportą ar gėlių puokštę kokio jubiliejaus proga.

Žinoma, nepamaitinsi visų alkstančiųjų iš tų abejotiną funkciją atliekančių priedų seimo nariams, bet, jų atsisakius visiems, o ne trims iš 141, gal visuomenė pajustų bent kokį solidarumą ir norą gerovės ne tik patiems sau.

Šventos karvės

Dar didesni milijonų klodai slypi šventose srityse – švietime, sveikatos apsaugoje, kur visi vengia pripažinti, kad jų ten yra nemažai, tik jie švaistomi ne tam, kam reikia.

LLRI vyr. ekspertė I.Genytė-Pikčienė primena, kad pagal švietimui ir sveikatos apsaugai skiriamą BVP dalį Lietuva neatsilieka nuo ES vidurkio, o už kai kurias šalis net dosnesnė. 2017 m. iš viso valdžios sektoriaus išlaidų švietimui skirta 4,9 proc. BVP, o tai yra 0,4 proc. punkto daugiau nei ES vidurkis ir net 0,8 proc. punkto daugiau nei skyrė Vokietija. Estija iš viso švietimui skiria santykinai daugiau nei Lietuva, bet pagal išlaidų dalį viduriniam mokslui ją gerokai lenkiame: Estija skyrė 1,4 proc. BVP, Lietuva – 1,7 proc. Tačiau Estija PISA tarptautiniame moksleivių pasiekimų tyrime – pačiame viršuje, netoli Suomijos, Singapūro ir kitų pažangiųjų, o Lietuva – žemiau vidutiniokų. Kad efektyvumo trūksta, rodo ir mokytojui tenkančių vaikų rodiklis: Lietuva – paskutinė ES rikiuotėje (9,2), o Estijoje šis rodiklis atitinka ES vidurkį (12,1).

Kiek norima pasipinigauti naujais mokesčiais – juokingos sumos, palyginti su tuo, kiek galima būtų sutaupyti sutvarkius visą šį gyvatyną.

Bet pirmaujame pagal švietimo sektoriaus tinklo išlaikymui ir ūkinei paskirčiai skirtų lėšų dalį. I.Genytės-Pikčienės įsitikinimu, jau vien išsprendus ūkio problemas optimizavus tinklą būtų galima sutaupyti apie 150 mln. eurų, tad būtų galima kelti algas, pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistų ir reikalauti geresnės ugdymo kokybės.

Valstybės biudžeto 2020 m. projekte LLRI ekspertei kliūva, kad universitetams, kurie lyg ir turėjo būti perėję efektyvumo reformą, išlaidos auga dviženkliais tempais, nors nėra ženklų, kad tokiais pat tempais kiltų ir kokybė.

Sveikatos apsaugos srityje situacija panaši į švietimo – 2017 m. duomenimis, Lietuva sveikatos apsaugai skyrė 5,7 proc. BVP, o estai – 5 proc. Lietuvoje viena lova teko 152 gyventojams, ES vidutiniškai – 198, o Estijoje – 213. Gyventojų skaičius, tenkantis vienam gydytojui,  Estijoje taip pat gerokai didesnis – 517, o Lietuvoje – 291. Bet sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai atvirkščiai proporcingi.

"Tai sudėtingos reformos, dabartinė Vyriausybė kadencijos pradžioje turėjo ambiciją atlikti švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo valdymo reformas, bet ambicijos išsikvėpė. Dabar artėja rinkimai, stiprėja poreikis įsiteikti rinkėjams didinant socialines išmokas, vaiko pinigus, tad griebiamasi įprasto būdo – didinti mokesčius. Bet tai nėra tvaru, ir tik apsunkina naštą tiek gyventojams, tiek verslui", – įspėja I.Genytė-Pikčienė.

Paslėpti lobiai

O dar kur viešieji pirkimai! Neseniai pasitraukusi iš Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės pareigų Diana Vilytė yra skaičiavusi: jei šie pirkimai būtų skaidrūs, nuo jiems išleidžiamos 4–5 mlrd. eurų sumos būtų galima sutaupyti apie 1 mlrd.

D.Vilytė yra skaičiavusi: jei šie pirkimai būtų skaidrūs, nuo jiems išleidžiamos 4–5 mlrd. eurų sumos būtų galima sutaupyti apie 1 mlrd.

Klondaikai teka ir Valstybės investicijų programoje, kur investicijomis tampa dažnai nieko su tuo bendra neturintys pirkiniai. Maža to, priduria I.Genytė-Pikčienė, pernai Seimo narių biudžeto svarstymo etape atmesti užsakymai jų rinkimų apygardoje pastatyti naują baseiną ar išasfaltuoti aikštę paskui stebuklingai realizavosi per Valstybės investicijų programą.

O kur dar fiksuoto finansavimo programos ir fondai, kurių neefektyvų valdymą atskleidė šią savaitę paskelbtas Valstybės kontrolės auditas. Kelių priežiūros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programoms, Visuomenės sveikatos stiprinimo, Kultūros ir Sporto rėmimo ir kitiems fondams kasmet skiriama apie 700 mln. eurų nesigilinant, kaip tie pinigai panaudojami, kokia valstybėje socialinė ir ekonominė padėtis, visuomenės poreikių prioritetai. Nepanaudotos lėšos negrąžinamos į biudžetą, tad dabar susikaupęs "likutis" 207,7 mln. eurų – dviguba suma, nei kitąmet reikalinga prezidento socialinėms iniciatyvoms realizuoti. Pavyzdžiui, Atliekų tvarkymo programoje nepanaudota net 86 proc. lėšų, Klimato kaitos – 76 proc.

Nors programų pavadinimai atrodo reikšmingi, per jas finansuojamos išlaidos, pagal savo pobūdį numatytos ir valstybės biudžete, pavyzdžiui, mokamos algos. Iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos pernai 100 tūkst. eurų panaudoti Zoologijos sodo gyvūnų pašarams, dar 13,3 tūkst. – jo jubiliejui minėti, 72 tūkst. – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformoms pirkti, dar – darbuotojų skiepams. Atliekų tvarkymo programos 11,7 tūkst. eurų nukeliavo suvenyrams pirkti vienkartinių kavos puodelių naudojimo prevencijos akcijai. Už Klimato kaitos programos 14 tūkst. eurų pripirkta mokyklinių sąsiuvinių su vaizdinga informacija apie klimato kaitą. Už Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas įsigyta ne tik valčių, bet ir kavos pupelių, tiesa, ekologiškų. Kelių būklė blogėja, bet 2016–2019 m. 356 tūkst. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos išleista Kelių muziejui ir kelių srities muziejinėms vertybėms.

"Kiek norima pasipinigauti naujais mokesčiais – juokingos sumos, palyginti su tuo, kiek galima būtų sutaupyti sutvarkius visą šį gyvatyną. Puiki gyvačių užkalbėtoja – Valstybės kontrolė, kuri vis nenuilsdama baksnoja į vietas, kur galima būtų sutaupyti, tačiau noro ir politinės valios pasinaudoti jos pasiūlymais vis dar nepakanka. O gaila, pasinaudojus patarimais, nereikėtų išradinėti dviračio mokesčių sistemoje", – apgailestauja I.Genytė-Pikčienė.

Bet daug lengviau tiesiog visiems atseikėti po kažkiek daugiau; tada įstaigų ir įstaigėlių darbuotojai bando visus aruodus panaudoti iki dugno – metams baigiantis, tempai suintensyvėja neįtikėtinai, kad kitąmet būtų galima prašyti dar daugiau. Svarbu gražiai pavadinti. Pavyzdžiui, didėjantis finansavimas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai grindžiamas ir būtinybe vykdyti Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą (jai trejus metus iš eilės numatoma po 50 tūkst. eurų). "Programa siekiama kelti lietuvių kalbos prestižą – skatinti visuomenės domėjimąsi kalba, stiprinti motyvaciją ją vartoti ir jos mokytis, plėtojant visuomenės lingvistinį švietimą, sudaryti prielaidas ir paskatas pačiai visuomenei aktyviai rūpintis lietuvių kalbos funkcionavimu ir jos kokybe." Kaip pavyks tas skatinimas ir plėtojimas, bus matuojama rodikliu, kiek gyventojų lietuvių kalbą laiko konkurencinga, tinkama vartoti visose viešojo gyvenimo srityse. Nori mokesčių mokėtojų pinigų? Turėk fantazijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietis

Pilietis portretas
Kada mazinsit biurokratija, sitiek islaikytiniu, nors viskas kompiuterizuota. Kam tiek skyriu, agenturu, centru.Nustokit pirkti saldainius, kaklaraiscius ir t.t. Automobiliais galima seimunams vazineti ir pigesniais. Seimunai, kurie ileide gyventi giminaicius, uz komunalinius patarnavimus turetu moketi kaip uz pragyvenima viesbucio apartamentuose. Uztenka lupikauti is tautos.

Ale

Ale portretas
O kur dar apsaugos išlaikymas to kuriam visur rusai vaidenasi

Kęstas

Kęstas portretas
Ir Ukrainoje yra lietuviška gerovė: Jaunesnysis ponas Bidenas (buvusio JAV viceprezidento sūnus) ką tik buvo paleistas iš karinio jūrų laivyno rezervo dėl narkotikų vartojimo. Jis neturėjo jokios patirties Ukrainoje ar gamtinių dujų versle. Ir nors jam priimti darbą Ukrainos gamtinių dujų prekybos kompanijos „Burisma“ valdyboje buvo teisėta, pranešta, kad tai kėlė kai kuriuos antakius Obamos administracijai. „Burisma“ valdybos darbas sūneliui buvo pelningas: ponas Bidenas-sūnelis per mėnesį gaudavo iki 50 000 JAV dolerių. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių