Palengvinimai bankams

"Džiaugiamės, kad iš esmės sutampa mūsų ir TVF ekspertų vertinimai tiek dėl trumpojo laikotarpio atsako į pandemiją, tiek ir dėl struktūrinių Lietuvos iššūkių bei būdų juos spręsti. Sutarėme, kad šiuo metu itin svarbu tęsti palaikančią fiskalinę politiką, padedant šalies ekonomikai atsistoti ant kojų, o siekiant geresnės viešųjų paslaugų kokybės – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos – gyventojams ir viešųjų finansų tvarumo ilguoju laikotarpiu ieškoti papildomų pajamų šaltinių, kurie neribotų ūkio augimo", – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak TVF atstovų, Lietuvos banko atlaisvintas anticiklinio kapitalo reikalavimas bankams padėjo palaikyti ūkio kreditavimo apimtis neužtikrintumo akivaizdoje. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, COVID-19 sustabdžius dalį ekonomikos, spėjome laiku įjungti reikiamus svertus, pavyzdžiui, sušvelninti reikalavimus kapitalui.

Planuojame tų projektų, kurie buvo finansuojami iš praėjusios finansinės perspektyvos, nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę.

"Dėl to šiandien, kai pandeminė situacija ir toliau išlieka menkai prognozuojama, šalyje galime matyti stabiliai veikiantį, stiprų ir likvidų bankinį sektorių. Siekiant spartinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą, toliau būtina užtikrinti tvarų ir sklandų skolinimą bei susitelkti į tai, kad tolesnė parama būtų tikslingai skiriama struktūrinėms reformoms, kuriančioms pridėtinę vertę", – aiškino V.Vasiliauskas.

Diskusijų su TVF metu finansų ministrė G.Skaistė atkreipė dėmesį, kad vienas kertinių jos ir Vyriausybės, prioritetų – mokesčių sistemos teisingumo didinimas, siekiant sumažinti socialinę nelygybę ir kovoti su skurdu. Taip pat akcentuota, kad ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumento lėšas numatoma skirti struktūrinėms reformoms įgyvendinti, o atslūgus pandemijos bangai bus palaipsniui grįžtama prie fiskalinių rezervų atkūrimo.

Gaivinimas keisis

Tačiau Vyriausybė pradėjo peržiūrėti ankstesnio ministrų kabineto patvirtintą ūkiui gaivinti skirtą 5,8 mlrd. eurų Ateities ekonomikos DNR planą. Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Pasak ministrės G.Skaistės, iš plano norima eliminuoti 2014–2020 m. ES paramos lėšas.

"Šiuo antru žingsniu planuojame tuos projektus, kurie buvo finansuojami iš praėjusios finansinės perspektyvos, jų nebevadinti jokiu DNR planu, nes tai išties klaidina visuomenę, nes visi galvoja, kad tas vadinamasis DNR planas yra papildomas finansavimo šaltinis, nors taip nėra, – sakė G.Skaistė. – Tai yra tiesiog projektų sąrašas, finansuojamas iš keturių skirtingų punktų. Tai dekonstruojame pagal finansavimo šaltinius, kad būtų tiesiog ir visuomenei aišku, ir mums patiems, ką dar galima keisti."

Pasak ministrės, ankstesniame DNR plane buvo numatyti keturi finansavimo šaltiniai: buvusi ES finansinė perspektyva, būsimoji finansinė perspektyva, valstybės biudžetas (tiek praėjusių, tiek šių metų), ir vadinamoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (Recovery and Resilience Facility, RRF): "Tai, kas buvo planuojama finansuoti iš būsimosios ES perspektyvos ar iš valstybės biudžeto tam, kad paspartintume projektų įgyvendinimą. Tai peržiūrėsime, kurie iš jų reikalingi įgyvendinti, ir bus įtraukti į šitą tęstinį tokį pereinamąjį laikotarpį. O visi kiti tiesiog bus peržiūrėti ir integruoti į biudžeto eilutes pagal plėtros programas ir jų veiksmus ir įgyvendinami bendra tvarka, kaip ir būdavo iki šiol."

Skolintis bus galima

Iš kur lėšos? Bus skolinamasi. Juo labiau kad kreditavimo sąlygos nepablogėjo. Tarptautinė kredito reitingų agentūra "Fitch Ratings" dar kartą patvirtino 2020 m. sausį Lietuvai suteiktą A ilgalaikio skolinimosi reitingą ir paliko stabilią perspektyvą.

"Kredito reitingas yra į ateitį orientuotas rodiklis. Šiuo sudėtingu ir itin neapibrėžtu laikotarpiu aukštas Lietuvos kredito reitingas atspindi pasitikėjimą vykdoma valstybės politika. Tai rodo, kad priimame tinkamus sprendimus, tiek valdydami koronaviruso pandemiją, tiek ir ilgainiui siekdami atgaivinti šalies ekonomiką", – teigia finansų ministrė G.Skaistė.

Agentūros ekspertų sprendimą dėl Lietuvos reitingo lėmė stipri institucinė sąranga ir patikima politinė sistema, palaikoma narystės ES. Nors Lietuva yra atvira ekonomika, tačiau pandemijos poveikis jai yra santykinai nedidelis dėl mažos turizmo sektoriaus dalies. Taip pat teigiamą poveikį šalies ekonomikai turi ir makroekonominis subalansuotumas. Stabili perspektyva atspindi įsitikinimą, kad valdžios institucijos laikysis strategijos, užtikrinančios ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

"Fitch Ratings" Lietuvos kredito reitingus pastarąjį kartą buvo pagerinę 2020 m. sausį, kai ilgalaikio skolinimosi reitingas buvo pakeltas iš A- į A.

Kita tarptautinė kredito reitingų agentūra "Standard & Poor’s" Lietuvai yra suteikusi ilgalaikio skolinimosi reitingą A+ (stabili perspektyva), "Moody‘s" – A3 (teigiama perspektyva), "DBRS Morningstar" – A (stabili perspektyva).

Reitingų agentūra "Scope Ratings" taip pat paskelbė, kad pakelia Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą iš A- į A (stabili perspektyva).