- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė įsitikinusi, kad siekiant stabilumo energetikos sektoriuje Europa privalo tęsti judėjimo kryptį žaliosios energetikos link.
„Nepaisant energetikos kainų šoko, su kuriuo šiuo metu susiduria Europa ir didžioji dalis pasaulio, turime nesiblaškydami toliau eiti žaliosios pertvarkos keliu, kadangi ilgesniuoju laikotarpiu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra bene vienintelis būdas užsitikrinti stabilumą ir prognozuojamumą energetikos sektoriuje“, – ketvirtadienį vykstančiame „Vilnius GreenTech“ forume pažymėjo G. Skaistė.
„Neturime pamiršti, kad žalioji pertvarka suteikia mums galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir tokiu būdu stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos ES ekonominį atsparumą“,– pridūrė ji.
Finansų ministrė pat pažymėjo, kad siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje išsikeltą ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu – būtina sutelkti tiek politinę valią, tiek ir viešojo bei privataus sektoriaus resursus.
ES jau kurį laiką akcentuoja įsipareigojimo siekti žaliosios pertvarkos svarbą, kurį lydi reikšmingi finansiniai resursai bei platus priemonių arsenalas: ne mažiau 30 proc., arba beveik 322 mlrd. eurų viso 2021-2027 m. ES biudžeto investicijų turi būti žaliosios, Europos Komisijos (EK) pristatytoje Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje – 37 proc. Taip pat šiuo metu Europoje aktyviai dirbama ties bendrųjų „žaliųjų standartų“ ir taisyklių nustatymu – dėl vieningo valstybių ir jų verslų supratimo, kas yra „žalia“, o kas visgi ne.
„Lietuvoje žalioji transformacija įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Europos komisija įvertino, kaip tikrai kokybišką, orientuotą į ilgalaikių iššūkių sprendimą su ambicinga žaliosios transformacijos darbotvarke. Net 43 proc. visų Plano lėšų tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie kovos su klimato kaita. Faktas, kad viršijame 37 proc. tikslą, rodo, jog mūsų ambicija žaliosios transformacijos srityje yra stipri ir reali“, – teigė finansų ministrė.
Anot ministrės, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos ir investicijos atsinaujinančios elektros energijos gavybai iš saulės ir vėjo, „žaliojo vandenilio“ ir biodegalų naudojimo sprendimams, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, finansinėms paskatoms keisti visuomeninį taršųjį transportą į netaršų, paskatos verslui ir viešojo sektoriaus įstaigoms keisti transporto priemones, renovacijos spartinimui, inovacijų vystymui, žiedinės ekonomikos plėtrai ir augančio darbų vietų žaliuosiuose sektoriuose patenkinimui.
Lietuvai numatytas per 6 mlrd. eurų finansavimas iš beprasidedančios naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos. Per 2021-2027 m. iš šios perspektyvos Lietuva ketina nukreipti 2,2 mlrd. eurų žaliajai transformacijai, iš kurios daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai. Svarbios investicijos iš šių lėšų pasieks ir aplinkosaugos sektorių, siekiant užtikrinti tvarią vandentvarką, vystant žaliąją infrastruktūrą, saugant biologinę įvairovę ir didinant valstybės atsparumą klimato kaitos rizikoms.
Vis dėlto, pasak G. Skaistės, atlikus preliminarius vertinimus matoma, kad vien viešųjų lėšų nepakaks – siekiant ambicingų tikslų būtina mobilizuoti ir privačius resursus. Remiantis EK atliktu poveikio vertinimu, prisiimtų klimato tikslų įgyvendinimas Lietuvai kasmet gali kainuoti nuo maždaug nuo 0,4 iki 0,9 proc. BVP. Preliminariais skaičiavimais – Lietuvos finansiniai poreikiai šioje srityje siekia per 14 mlrd. eurų. Iš šios sumos beveik 10 mlrd. eurų sudaro viešosios lėšos – tiek ES, tiek ir nacionalinės. Likusią, maždaug 4 mlrd. eurų dalį, bus siekiama mobilizuoti iš privataus sektoriaus.
Klimato tikslų įgyvendinimui rengiama Lietuvos žaliųjų finansų strategija ir veiksmų planas. Kartu su partneriais Europos Komisijoje ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke yra parengtos rekomendacijos, padėsiančios sukurti tvariųjų finansų ekosistemą šalyje ir instrumentus platesniam ratui investuotojų – tiek iš vidaus, tiek ir iš tarptautinės rinkos – prisidėti prie platesnio Lietuvos ekonomikos transformavimo.
Rekomenduojama steigti Žaliųjų finansų institutą – „smegenų centrą“, kuris konsultuos verslą ir institucijas žaliųjų finansų klausimais ir atliks analitines užduotis; sukurti Baltijos tvariųjų investicijų fondą, kuris kofinansuotų projektus ir prisiimtų kredito riziką, stiprindamas paskatas stambių privačių investuotojų įsitraukimui; išvystyti centralizuotą tvariųjų duomenų bazę, kurioje būtų vertinami, ar projektai yra tvarūs bei sukurti tvaraus ženklinimo ekosistemą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...