- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose nuo 2025 metų žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.
„Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.
Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.
„Iki šiol skolinimasis rinkose buvo paprastesnis ir pigesnis, nes bankai imdavo pakankamai nemažus komisinius už taupymo lakštų platinimą, dabar skolinimosi kainoms pakilus vertiname galimybę taupymo lakštus vėl grąžinti ir juos platinti“, – teigė ministrė.
„Kalbame su bankais, kokie komisiniai galėtų būti, kad tai būtų apsimokantis modelis“, – pridūrė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, taupymo lakštų platinimas gali būti grąžintas nuo 2025 metų.
„Ilgesniuoju laikotarpiu planuojame išnaudoti naujas technologijas ir tikriausiai nuo 2025 metų bus galima tuos gyventojų indėlius pasiimti paprasčiau taikant valstybės iždo sąskaitą ir atsisakant tarpininkų, kurie dabar yra“, – kalbėjo ministrė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad platinant taupymo lakštus būtų duodama galimybė žmonėms užsidirbti.
12 metų trukęs Vyriausybės taupymo lakštų platinimas buvo nutrauktas 2021 metų vasarį įvertinus jų naudą, administravimo išlaidas ir ilgą laiką buvusias nulines indėlių palūkanas. Tuomet teigta, kad per lakštus saugiai taupyti galėjo tie gyventojai, kurie nenorėjo lėšų laikyti bankuose, o Vyriausybei tai buvo galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai.
Tačiau augant žmonių santaupoms bankuose, lakštų platinimo sumos nuo 2015 metų mažėjo ir priemonė išsisėmė.
Paskutinė dar neišpirkta lakštų emisija bus išperkama 2024 metų balandį.
2018-2020 metais lakštai sudarė 0,2 proc. visų valstybės vardu pasiskolintų lėšų, arba tik 0,4 proc. vidaus rinkoje Vyriausybės pasiskolintų lėšų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Socialdemokratai: gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP5
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Užbaigti planiniai „LitPol Link“ priežiūros darbai3
Po planinių techninės priežiūros darbų vėl pradėjo veikti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis „LitPol Link“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Snaigės“ apyvarta pirmąjį metų ketvirtį krito, įmonė patyrė didesnį nuostolį2
Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie 18 procentų, augo bendrovės patir...
-
Turto bankas: investicijos į pažangą1
Turto bankas (TB) Lietuvoje valdo per 700 tūkst. kv. m administracinių patalpų. Kaune yra apie 90 tūkst. kv. m valdomo ploto. ...
-
Teistiems asmenims nori drausti dirbti su vaikais: kaip įtvirtinti ribojimus?11
Parlamentarai nori visiems teistiems asmenims uždrausti dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikais. Vaikų teisių specialistai sako, kad Švietimo įstatymas jau dabar draudžia teistiems žmonėms dirbti mokyklose ir darželiuose, tačiau teisti ar...
-
LIPFA: lietuviška pensija tenkina tik dešimtadalį gyventojų8
Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti esamomis šalies pensijomis, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausa. ...
-
M. Navickienė: dėl pertvarkos neįgalieji darbą susiranda 1,5 karto greičiau2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau. ...
-
Vidutinė senatvės pensija pernai augo 15 proc., iki 474 eurų5
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.)....
-
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumažėjo 5,4 proc.1
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. ...
-
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ nuo penktadienio bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo. ...