- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pabrangus valstybės skolinimuisi rinkose nuo 2025 metų žadama vėl leisti valstybės taupymo lakštus, skirtus gyventojams. Anot jos, su bankais jau deramasi dėl komisinių mokesčių.
„Tai yra mūsų darbotvarkėje, dabar darbinio proceso vidurys“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija teigė ministrė.
Pasak jos, lakštais vėl grąžinami, nes brangsta skolinimasis kitais būdais.
„Iki šiol skolinimasis rinkose buvo paprastesnis ir pigesnis, nes bankai imdavo pakankamai nemažus komisinius už taupymo lakštų platinimą, dabar skolinimosi kainoms pakilus vertiname galimybę taupymo lakštus vėl grąžinti ir juos platinti“, – teigė ministrė.
„Kalbame su bankais, kokie komisiniai galėtų būti, kad tai būtų apsimokantis modelis“, – pridūrė G. Skaistė.
Ministrės teigimu, taupymo lakštų platinimas gali būti grąžintas nuo 2025 metų.
„Ilgesniuoju laikotarpiu planuojame išnaudoti naujas technologijas ir tikriausiai nuo 2025 metų bus galima tuos gyventojų indėlius pasiimti paprasčiau taikant valstybės iždo sąskaitą ir atsisakant tarpininkų, kurie dabar yra“, – kalbėjo ministrė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad platinant taupymo lakštus būtų duodama galimybė žmonėms užsidirbti.
12 metų trukęs Vyriausybės taupymo lakštų platinimas buvo nutrauktas 2021 metų vasarį įvertinus jų naudą, administravimo išlaidas ir ilgą laiką buvusias nulines indėlių palūkanas. Tuomet teigta, kad per lakštus saugiai taupyti galėjo tie gyventojai, kurie nenorėjo lėšų laikyti bankuose, o Vyriausybei tai buvo galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai.
Tačiau augant žmonių santaupoms bankuose, lakštų platinimo sumos nuo 2015 metų mažėjo ir priemonė išsisėmė.
Paskutinė dar neišpirkta lakštų emisija bus išperkama 2024 metų balandį.
2018-2020 metais lakštai sudarė 0,2 proc. visų valstybės vardu pasiskolintų lėšų, arba tik 0,4 proc. vidaus rinkoje Vyriausybės pasiskolintų lėšų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...