- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad naujų „antiinfliacinių“ priemonių įvedimo galimybes ir poreikį būtina įvertinti tiek per gyventojų perkamosios galios palaikymo, tiek ir brangstančios valstybės skolos kaštų aspektus.
Nors kai kurie opozicijos atstovai tvirtina, kad mąstymas, jog itin aukštos infliacijos kontekste pirmiausiai reikėtų rūpintis biudžeto deficitu, apskritai turėtų būti „baustinas“, finansų ministrė pabrėžia, jog valstybės išlaidas didinantys sprendimai turi būti „subalansuoti“.
„Visos dedamosios yra svarbios. Tame tarpe svarbus ir socialinis aspektas, kad išsaugotume žmonių perkamąją galią ir padarytume, jog pažeidžiamiausioms grupėms tas infliacijos poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis. Bet tuo pačiu reikia turėti omenyje, kad visos papildomos priemonės yra brangios ir mes turime užtikrinti fiskalinį tvarumą“, – trečiadienį Eltai sakė G. Skaistė.
Sprendimai, skirti suvaldyti šiuo metu dėl spartaus kainų augimo kylančius iššūkius, negali būti priimami, kainą už juos tiesiog nukeliant į ateitį, akcentuoja ministrė.
„Svarbu užtikrinti, kad ateities kartos nebūtų įpareigotos mokėti pernelyg didelę kainą už dabarties sprendimus“, – tikino G. Skaistė.
Kai kuriems ekonomistams raginant neskubėti jau dabar priiminėti naujų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi tokie sprendimai dar labiau išaugintų ir taip jau brangstančią valstybės skolą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Rasa Budbergytė atkirto, kad mąstymas, jog dabartinėmis kainų augimo sąlygomis pirmiausiai reikėtų rūpintis valstybės deficitu – turėtų būti „baustinas“. Socialdemokratė tikina, kad ne valstybės skolos lygis nulemia tai, kiek geras ekonomines sąlygas turės šalies gyventojai.
Premjerė žada laikytis „atsargios fiskalinės politikos“
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad Vyriausybė kol kas neskuba pradėti diskusijos dėl naujų Seimo opozicijos inicijuojamų „antiinfliacinių“ priemonių, kadangi šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas kitų metų biudžeto rengimui. Papildomų priemonių poreikis bus vertinamas tuomet, kai bus sudėliotas 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas, tvirtina ji.
Anot premjerės, dabar Vyriausybės užduotis nėra „rautis nuo galvos plaukus“, o tinkamai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui ir suplanuoti pagrindinius biudžeto prioritetus pagal turimą informaciją.
Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl ministrė pirmininkė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
„Auganti kaina už valstybės skolą yra vienas iš svarbių signalų, kad mes negalime tiesiog įsivaizduoti, jog išleisime daugiau, negu uždirbame, nes skola mums kainuoja nulį“, – praėjusią savaitę sakė I. Šimonytė.
Nors Europos Sąjungos šalims narėms šiuo metu nėra taikomi Mastrichto kriterijai, ribojantys šalies deficitą, I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad prie jų anksčiau ar vėliau bus grįžtama. Todėl, anot premjerės, biudžeto išlaidos tikrai nebus didinamos „vien dėl to, kad artėja rinkiminiai metai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...