- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentui Gitanui Nausėdai Seimui pateikus savo priemones infliacijos poveikiui švelninti ir pasiūlius jas finansuoti dėl kainų kilimo didėsiančiomis įplaukomis į valstybės biudžetą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad dėl infliacijos daugiau būtų surenkama nebent pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kartu ji atkreipia dėmesį į galimai mažėsiančius vartojimo rodiklius, dėl ko biudžetas taip pat prarastų dalį pajamų.
„Infliacijai poveikį gali turėti nebent PVM, visi kiti mokesčiai su infliacija tiesiogiai sąryšio neturi. Tuo pačiu infliacijos augimas gali lemti ir mažesnį vartojimą, todėl nebūtinai tai tiesiogiai atsiliepia biudžeto pajamoms“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, ministerijos prognozuojamos pajamos biudžetui iš papildomo PVM rinkimo nesutampa su prezidento G. Nausėdos komandos skaičiavimais ir yra „gerokai mažesnės“.
„Finansų ministerijos ekonomistų modeliavimu, tie skaičiai, kurie galėtų būti susiję su didesnėmis biudžeto pajamomis, yra gerokai mažesni, nei skaičiai, kuriuos pateikė Prezidentūra. Turėtume susipažinti su jų vertinimo metodika“, – kalbėjo ministrė.
Kartu G. Skaistė pabrėžė, esą visos valstybės lėšomis finansuojamos išmokos privalo būti numatytos šalies biudžete, todėl Vyriausybė turėtų jį tikslinti.
„Visos kitos išmokos, kurios susijusios su valstybės biudžeto išlaidomis, turi būti numatytos valstybės biudžete, kuris yra patvirtintas ir galiojantis jau mėnesį. Jei būtų noras įvesti papildomas išmokas, turėtų būti tikslinamas valstybės biudžetas, kuris yra patvirtintas. Jį gali pateikti tik Vyriausybė“, – akcentavo G. Skaistė.
ELTA primena, kad trečiadienį prezidentas G. Nausėda Seime įregistravo infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus, apie kuriuos Prezidentūra paskelbė praėjusią savaitę. Jis siūlo didinti NDP nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Kaip pranešė naujienų portalas „Delfi“, 50 eurų didesnis NPD, Prezidentūros skaičiavimais, valstybės biudžetui kainuoti 62 mln. eurų kasmet, o vienkartinės išmokos – 103,4 mln. eurų. Šias išlaidas prezidentas siūlo finansuoti iš surenkamo PVM, akcizų, taip pat Vyriausybės rezerve numatytų lėšų COVID-19 padariniams šalinti arba kitų šaltinių.
Prezidentūra aiškina, kad dėl didesnės, nei tikėtasi, infliacijos, į 2022 m. biudžetą bus surenkama daugiau pajamų iš netiesioginių mokesčių, daugiausia būtent iš PVM bei akcizų, ir galėtų sudaryti bent 0,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Tiek prezidento inciatyvą, tiek Vyriausybės anksčiau patvirtintą siūlymą iki balandžio 30 d. netaikyti PVM centralizuotam šildymui, dar turės patvirtinti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...