- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė apžvelgdama Lietuvos investicinę politiką nestokojo optimizmo.
Ekonomika kyla
G. Skaistė minėjo, kad visos institucijos prognozuoja tam tikrą Lietuvos ekonomikos augimą. Šiuo metu prognozuojamas apie 0,5 proc. realus augimas.
Darbo rinka, anot ministrės, atrodo pakankamai neblogai. Ir dėl darbo užmokesčio kilimo prognozių, ir dėl kitų dedamųjų.
Vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčiai prognozuojami didesni nei infliacija. Prognozuojama, kad 2023 m. vidutinis darbo užmokestis augs vidutiniškai 9 proc., o vidutinė metinės infliacija – 8,5 proc.
„Infliacijos rodikliai lėtėja šeštą mėnesį iš eilės. Tikimės, kad infliacijos pikas tikrai jau yra praeitas“, – sakė Lietuvos finansų vadovė. Vienas teigiamų veiksnių – spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos. Ministrė pastebėjo, kad nusistovinčios energetikos kainos leidžia formuoti tikslesnes ekonomines prognozes ir investicijų politiką.
„Jeigu pavyktų sparčiau įsisavinti ES struktūrinių fondų paramą, tai taip pat duoda postūmį ekonomikai, didesnius vidaus ir užsienio pasitikėjimo rodiklius“, – teigė G. Skaistė, pridūrusi, kad valstybė negali kontroliuoti visų ekonomikai įtakos turinčių veiksnių. Remiame Ukrainą, bet karo pasekmių Lietuvos ekonomikai suvaldyti neįmanoma. Tas pats ir dėl COVID-19 pandemijos. Tenka tiesiog švelninti jų sukeliamas neigiamas pasekmes.
Kokie prioritetai?
Nacionaliniame pažangos plane, kuriame numatyti pagrindiniai darbai iki 2030 m., ši Vyriausybė išskyrusi tris esminius prioritetus: žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas.
Klimatui neutralios ekonomikos kryptis, pokyčiai žemės ūkyje, transporto srityje. Siekis atverti kuo daugiau suskaitmenintų duomenų ir kuo daugiau sprendimų priimti jais remiantis, nustoti tobulinti skirtingų institucijų kuriamas elektronines sistemas, o suderinti jas taip, kad teiktų kuo didesnę naudą verslui ir valstybei. Švietimo reformos įgyvendinimas ir jos tęstinumo užtikrinimas.
Kalbant apie energetinį saugumą neatsietinas elektros generacijos Lietuvos stiprinimas. Tai užtikrintų didesnį stabilumą, prognozuojamumą ir nepriklausomumą.
G. Skaistė vardijo, kad didžioji dalis investicijų būtent todėl ir skirta aplinkosaugai ir klimato kaitai – žaliojo kurso politikai, mokslui, inovacijoms.
Šiuo metu užbaigiama 2014-2024 m. ES Struktūrinių fondų perspektyva. Prasidėjusi naujoji 2021-2027 m. struktūrinių fondų perspektyva. Pagreitį įgauna instrumentas, sukurtas per pandemiją – planas „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamas iš Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (Recovery and Resilience Facility).
„Plano rėmuose bus finansuojamos kompleksinės struktūrinės reformos ir sprendžiamos Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusios problemos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį ir konkurencingumą užtikrinantys iššūkiai, susiję, visų pirma, su žaliąja pertvarka bei skaitmenine transformacija. Jau prasideda šio plano investicijų etapas. Turėsime iššūkių įgyvendinti pakankamai didelį investicijų srautą per ateinančius dvejus metus“, – kalbėjo G. Skaistė.
Plano papildymai
Iš ES fondų ir plano „Naujos kartos Lietuva“ iki 2027 m. verslui skiriama 1,1 mlrd. eurų. Didelė dalis skiriama verslo ir mokslo sinergijai. Moksliniams projektams ir inovacijoms – 540 mln. eurų.
Trečiadienį Vyriausybėje buvo svarstomas plano „Naujos kartos Lietuva“ papildymas. Iš pradžių buvo suplanuoti 2 mlrd. investicijų subsidijų forma Lietuvai, bet taip pat numatyta galimybė gauti paskolą iš to paties instrumento geresnėmis sąlygomis ir prisidėti prie tų tikslų, kurie yra suplanuoti.
„Mes ta galimybe pasinaudojome, planuojame skolintis apie 1,8 mlrd. eurų iš to instrumento. Dar esame susiplanavę kelis projektus, kurie galėtų būti finansuojami paskolų forma iš EK. Tai yra paskola iš EK, todėl norime ir grąžinti per finansinius instrumentus atgal, kad nebūtų naštos biudžetui į deficitą“, – aiškino ministrė.
„Verslui iš šios dalies aktualu elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Yra siekis sukurti papildomą 1GW energijos, iš kurių daugiau kaip pusė būtent verslui. Tai reiškia, kad verslas turės galimybę, tiek stambus, tiek tir mažesnis, gauti lengvatines paskolas įsirengti savo energijos šaltinius savo teritorijoje ar nutolusioje elektrinėje“, – pridūrė G. Skaistė.
Naujas dalykas – 1 mlrd. eurų inovacijoms per Nacionalinę plėtros įstaigą paskolų forma inovatyviems žaliems verslams, skaitmeninėms technologijoms, gamybos procesų žalinimui, aukštos pridėtinės vertės naujų technologijų kūrimui, diegimui ir eksportui.
„Tikimės, kad tai verslams duos likvidumo ir galimybių investuoti į valstybės užsibrėžtų tikslų pasiekimą ir ekonomikos transformaciją“, – teigė ministrė.
Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane taip pat numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai, kibernetiniam saugumui ir tvariam krovinių gabenimui Nemunu, mažinant transporto sektoriaus taršą.
Per kelerius metus iš viso tikimės sukaupti 10 mlrd. eurų portfelį.
Plėtros fondas
Nacionalinės plėtros fondas, formuojamas sujungiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), UAB Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA) ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (ŽŪPGF), užtikrins didesnes investicijas į strateginės veiklos sritis.
Iki šiol bendras jų portfelis buvo 4,2 mlrd. eurų, o taip pat per pandemiją buvo suformuotas papildomas 1 mlrd. Eurų portfelis.
„Iš ES Struktūrinių fondų perspektyvos planuojame nukreipti ateinančius tris milijardus eurų. Per kelerius metus iš viso tikimės sukaupti 10 mlrd. eurų portfelį, ir jis taps stipriu partneriu verslui, gaunant visas paslaugas „per vieną langelį“, – planuoja G. Skaistė.
Vieninga investavimo strategija padės ieškoti sinergijos tarp skirtingų finansinių priemonių. Fondas plės galimybes, pritraukiant privačius investuotojus ir institucijas, stambius tarptautinius investuotojus, prisidės prie Lietuvos ekonomikos pažangos.
Žalieji finansai
Lietuva, siekianti tapti regiono žaliųjų finansų centru, pasirengė Žaliųjų finansų veiksmų planą, planuojama steigti žinių ir kompetencijų centrą – Žaliųjų finansų institutą.
Jis skirtas užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą kuriant naujas finansines priemones bei didinti visuomenės informuotumą apie tvarumą ir tvarius finansinius produktus.
„Lietuva imasi regioninės lyderystės tvariųjų finansų srityje ir siekia sukurti ekosistemą, kuri padėtų mobilizuoti tiek viešas, tiek ir privačias lėšas Lietuvos žaliajai transformacijai, įgavusiai ypatingą svarbą šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, – teigė G. Skaistė.
Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė. Likusią dalį turės užtikrinti privatūs subjektai.
Lietuvoje žalioji pertvarka įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą.
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje Lietuvai numatyta beveik 7,8 mlrd. eurų, iš kurių net 2,6 mlrd. eurų bus skirta žaliajai pertvarkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą1
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...