- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.
„Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tiek savotiškas. Man atrodo, kad žmonės turėtų mokėti mokesčius pagal tai, kiek pajamų uždirba, o ne pagal tai, kaip jie save pavadina – ar jie pagal verslo liudijimą (dirba – BNS), ar pagal individualią veiklą, ar pagal darbo santykius, ar pagal pažymą“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Žmogus jeigu surenka vienokį ar kitokį dydį pajamų, turėtų pagal tą pajamų lygį ir būti apmokestinamas“, – pridūrė finansų ministrė.
G. Skaistė pabrėžė, kad antradienį pristatyta siūloma mokesčių reforma neapima dirbančiųjų pagal darbo sutartis, kuriems, pasak jos, niekas nesikeičia.
Pasak ministrės, kartu su kitų metų biudžetu planuojama didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jeigu tai leis biudžeto galimybės.
„Drauge su biudžetu, jeigu turėsime papildomos erdvės po šios reformos, tikrai planuojame didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad darbo santykių apmokestinimas pamažėle mažėtų ir pajamų nelygybė tokiu būdu mažėtų“, – teigė G. Skaistė.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Už pasiūlymus turi atsakomybę prisiimti tie žmonės, kurie atstovauja viešajam interesui ir šiuo atveju tai yra valstybinės institucijos.
Pasak G. Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Finansų ministrė teigė rengiant mokesčių reformą nuolat jautusi verslo spaudimą, tačiau tikino girdėjusi jo atstovų argumentus bei pastabas.
„Tą spaudimą (verslo – BNS) jaučiau nuolat ir lobistų bandymas įtakoti procesą buvo jaučiamas nuolat. (...) Man atrodo, kad tas įsivaizdavimas, kad aš susėsiu su penkiais lobistais kambaryje ir nusipaišysiu ateinančią mokesčių reformą, jis buvo klaidingai įsivaizduotas“, – teigė G. Skaistė.
„Už pasiūlymus turi atsakomybę prisiimti tie žmonės, kurie atstovauja viešajam interesui ir šiuo atveju tai yra valstybinės institucijos“, – kalbėjo finansų ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau2
Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. ...
-
Apklausa: 90 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sukčiais3
Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklaus...
-
G. Šimkus: būstas turi būti apmokestintas ne pagal vietą, bet pagal jo vertę1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina ...
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę2
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...
-
R. Šimašius: aukštos kvalifikacijos užsieniečiams darbo sąlygos Lietuvoje nepalankios1
Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmon...
-
G. Šimkus: pramonė turėtų atsigauti kitų metų pirmąjį pusmetį3
Lietuvos bankui (LB) gerinant šių metų ir kiek bloginant kitų metų šalies ekonomikos prognozes, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų vėl pradėti augti kitų metų pirmąjį pusmetį, o jai sp...
-
Prezidento patarėja: tikimės daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje3
Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. ...
-
Siūloma leisti produktų įsigyti tiesiai iš smulkių ūkių
Perkančiosioms organizacijoms nuo 2024 metų siūloma panaikinti visas kliūtis įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių. Žemės ūkio ministerija siūlo atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. ...
-
Darbo rinkos ekspertas: elektronikos inžineriją renkasi vis daugiau studentų5
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad te...
-
M. Lingė siūlo keisti NT mokesčio modelį4
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus. ...