- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.
„Man atrodo, kad dirbančiųjų supriešinimas pagal darbo santykius ir individualią veiklą yra šiek tiek savotiškas. Man atrodo, kad žmonės turėtų mokėti mokesčius pagal tai, kiek pajamų uždirba, o ne pagal tai, kaip jie save pavadina – ar jie pagal verslo liudijimą (dirba – BNS), ar pagal individualią veiklą, ar pagal darbo santykius, ar pagal pažymą“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Žmogus jeigu surenka vienokį ar kitokį dydį pajamų, turėtų pagal tą pajamų lygį ir būti apmokestinamas“, – pridūrė finansų ministrė.
G. Skaistė pabrėžė, kad antradienį pristatyta siūloma mokesčių reforma neapima dirbančiųjų pagal darbo sutartis, kuriems, pasak jos, niekas nesikeičia.
Pasak ministrės, kartu su kitų metų biudžetu planuojama didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), jeigu tai leis biudžeto galimybės.
„Drauge su biudžetu, jeigu turėsime papildomos erdvės po šios reformos, tikrai planuojame didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad darbo santykių apmokestinimas pamažėle mažėtų ir pajamų nelygybė tokiu būdu mažėtų“, – teigė G. Skaistė.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Už pasiūlymus turi atsakomybę prisiimti tie žmonės, kurie atstovauja viešajam interesui ir šiuo atveju tai yra valstybinės institucijos.
Pasak G. Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
Finansų ministrė teigė rengiant mokesčių reformą nuolat jautusi verslo spaudimą, tačiau tikino girdėjusi jo atstovų argumentus bei pastabas.
„Tą spaudimą (verslo – BNS) jaučiau nuolat ir lobistų bandymas įtakoti procesą buvo jaučiamas nuolat. (...) Man atrodo, kad tas įsivaizdavimas, kad aš susėsiu su penkiais lobistais kambaryje ir nusipaišysiu ateinančią mokesčių reformą, jis buvo klaidingai įsivaizduotas“, – teigė G. Skaistė.
„Už pasiūlymus turi atsakomybę prisiimti tie žmonės, kurie atstovauja viešajam interesui ir šiuo atveju tai yra valstybinės institucijos“, – kalbėjo finansų ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje1
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...