- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime trečiadienį diskutuojant apie sektorinių mokesčių lengvatų klausimus, finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė mokesčių sistemos teisingumo aspekto svarbą, pranešė Finansų ministerija.
„Teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie tikrai gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo. Natūralu, jog didesnės pajamos reikalingos kokybiškesnėms viešojo sektoriaus paslaugoms apmokėti, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio gerinimui, taip pat pensijų didinimui, kas yra numatyta šios Vyriausybės programoje“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Ji taip pat pažymėjo, jog labai svarbus vienodas reglamentavimas, kadangi yra atskirų sričių, kur pelnas apskaičiuojamas skirtingai pagal sektorius. Anot ministrės, pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas turėtų būti tapatus nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame dirbama, o apskaita – turėtų būti išties reali.
Privatūs poreikiai, anot G. Skaistės, būtų apskaitomi kaip privatūs ir apmokestinami atitinkamai, siekiant išvengti gudravimo ir bandymo susimažinti mokėtinus mokesčius įmonės kišenės sąskaita.
Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę paprastinti verslo sąlygas ir mažinti administravimo naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.
„Šiandien labai svarbu kalbėti apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų tobulinimą, išgryninant jo formas, suvienodinant skirtingų formų apmokestinimo sąlygas bei supaprastinti buhalterinę apskaitą ir mokesčių administravimą. Būtina siekti, kad visgi smulkiam ir vidutiniam verslui mokesčių sumokėjimas, jų administravimo paslauga, kurią verslas gauna, būtų patogesnė vartotojui. Tokiu būdu būtų sumažinama administracinė našta būtent smulkesniam verslui“, – tvirtino G. Skaistė.
Anot finansų viceministrės ir darbo grupės pirmininkės Rūtos Bilkštytės, siekiant užtikrinti savarankiškų mokesčių mokėjimą – labai svarbus mokestinių lengvatų pagrįstumas ir aiškumas.
„Vienas svarbiausių mokesčių teisingumo kriterijų yra esamų mokestinių lengvatų pagrįstumas. Todėl peržiūrint sektorines pelno mokesčių lengvatas ir mokestinius režimus, labai svarbu užtikrinti, ar pasiekiami lengvatai keliami tikslai. Tikimės, kad siūlomi pakeitimai užtikrins didesnes valstybės pajamas per gyventojų savanorišką mokesčių mokėjimą“, – pažymėjo viceministrė R. Bilkštytė.
Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...