- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta priekaištus, kad Ekonomikos gaivinimo planas nebuvo derinamas, ir teigia, kad kiekviena ministerija, rengdama plano komponentus, juos derino su socialiniais partneriais.
„Man atrodo, čia toks gajus mitas, kurį kai kam patogu maitinti, kad planas buvo slepiamas. Mano nuomone, jis nebuvo slepiamas, jis buvo derinamas. Kiekviena ministerija, rengdama komponentus, kurių šiame plane yra 7, organizuodavo ir turinio rašymą, ir jo derinimą su socialiniais partneriais“, – „valstiečių“ frakcijos posėdyje trečiadienį sakė G. Skaistė, atsakydama į frakcijos nario Luko Savicko klausimą.
Pasak ministrės, kiekviena ministerija pristatydavo savo rengiamą komponentą, vėliau vykdavo diskusijos.
„Apibendrinant diskusijas, kiekviena ministerija įvertindavo ir pateikdavo savo patobulintą variantą. Patobulintas variantas buvo siunčiamas Europos Komisijai derinti ir įvertinti, ar tos reformos yra tinkamos ir finansuotinos. Mano nuomone, derinimas vyko. Jis vyko ir tuomet, kai buvo pristatoma Vyriausybės programa ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas, kuris buvo nustatomas kartu su RRF (ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone – ELTA), pasakoma, kas iš Vyriausybės programos priemonių plano bus finansuojama iš šio šaltinio“, – sakė G. Skaistė.
Tuo metu frakcijos narys, buvęs socialinės apsaugos ir darbo Linas Kukuraitis teiravosi dėl aktyvių darbo rinkos priemonių finansavimo.
„Kiek man žinoma, Užimtumo tarnybai šiuo metu trūksta lėšų, kad galėtų daugiau įdarbinti žmonių, aktyvių darbo rinkos priemonių. Ar gali būti, kad prisirišimas prie biudžeto, kurį nuo pat pradžių teikėte kaip skaidraus viešųjų finansų valdymo (pavyzdį – ELTA), šiuo metu atsigręžia prieš mus pačius, kai turime vis dar didelį registruotą nedarbą, sumažėjo žmonių, gaunančių darbo paieškos išmoką, bet realiai Užimtumo tarnybai trūksta lėšų juos įdarbinti, o jei būtų lėšų, turėtume visai kitus rodiklius“, – sakė L. Kukuraitis.
Jis taip pat svarstė, kad situaciją būtų galima pakeisti iš skolintų lėšų, tačiau G. Skaistė teigė, kad, kalbant apie priemonių plėtrą, kurios veikia nuolat, tai turi būti sistemingai planuojama formuojant kasmetinį biudžetą.
„Reikia atskirti išlaidas, kurios susijusios su COVID ir kurios hipotetiškai susijusios su COVID, bet galbūt yra šiaip valstybės planavimo dalis. Matant išlaidas, kurios galėtų metų eigoje būti, man atrodo, tokios lėšos turėtų būti suplanuotos biudžete iš pradžių, ir tai nėra tos lėšos, kurias reikėtų skolintis“, – sakė G. Skaistė.
„Iš skolintų lėšų finansuojamas prastovų mechanizmas, darbo paieškos išmoka, kuri susijusi su šia konkrečia situacija, bet, jei kalbame apie tų priemonių plėtrą, kurios veikia nuolat, čia turi būti sisteminio planavimo dalykas ir turi būti planuojama formuojant kasmetinį biudžetą“, – sakė G. Skaistė.
Finansų ministerija penktadienį pristatė integruotą Nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą, pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, kurio tikslas – paskirstyti Lietuvai numatytas dotacijas iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo.
Planuojama, kad iš „Naujos kartos Lietuvai“ plano 37 proc., arba 823 mln. eurų, numatyta skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc. – skaitmenizacijai (445 mln. eurų), švietimui – 14 proc. (311 mln. eurų), 12 proc. – sveikatos komponentui (267 mln. eurų), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai – 5 proc. (111 mln. eurų), inovacijoms ir mokslui – 9 proc. (200 mln. eurų).
Socialiniai partneriai, savivaldybių atstovai kritikuoja, kad planas buvo nepakankamai derinamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...