- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujoji Vyriausybė neskubės pertvarkyti gyventojų pajamų mokesčio, pereinant prie šeimos kaip šio mokesčio mokėtojo principo, sako paskirtoji finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė. Pasak jos, diskusijoms apie tai kitais metais bus suburta ekspertų grupė.
„Šis siūlymas yra labiau diskusijai, kad ateinančiais metais galėtume sudaryti plačią ekspertų grupę ir pradėti kalbėtis apie tokius galimus pokyčius. Skubotų sprendimų tikrai nebus. Kalbėsime apie tai, kaip galėtų vystytis mūsų mokestinė sistema, kad prisidėtų prie socialinės politikos tikslų taip pat“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė G. Skaistė.
Siekis apmokestinti gyventojų pajamas ne tik pagal jų dydį, bet ir pagal išlaikytinius, paskelbtas naujos Vyriausybės programos projekte.
Jau anksčiau apie visų mokesčių lengvatų peržiūrą kalbėjusi G. Skaistė sakė, kad netrukus bus pradėta stebėsena – jos bus vertinamos „kaštų ir naudos požiūriu“.
„Ar ne geriau surinkti tuos pinigus į biudžetą ir juos išleisti tikslinėmis išmokomis ar paslaugomis, kad pasiektume tą patį ar net geresnį rezultatą. Kiekviena lengvata turi turėti savo ribotą galiojimo laikotarpį ir aiškų laiką, kada ji pasibaigs, kada padarys tą pokytį, dėl ko buvo įvesta“, – teigė ji.
Būsimoji ministrė antradienį teigė, kad nauja Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.
Jos teigimu, taip pat planuojama mažinti lengvatas iškastiniam kurui, todėl iki iki 2024 metų ūkininkams turėtų nebelikti lengvatos dyzelinui. Kartu bus siekiama, jog mokesčių sistema ūkininkams ir kitiems verslams būtų „teisingesnė ir vienodesnė“.
Pirmadienį paskelbtame naujos Vyriausybės programos projekte pažymima, kad pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti.
Be to, būsima Vyriausybė numato svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...