- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė kritikuoja buvusios Vyriausybės numatytą 5 proc. biudžeto deficitą teigdama, kad jis, atsižvelgiant į buvusių valdančiųjų darytas išlaidas, buvo nerealistiškas. Ji taip pat tikina, kad šiandien numatytos išlaidos COVID-19 suvaldymui yra optimalios, o jei situacija nebus stabilizuota, kaip tikimasi, biudžetas bus peržiūrimas kartu su atsigavimo priemonėmis.
„Beklausant buvusių valdančiųjų apima svetimos gėdos jausmas, kai bandoma pasakyti, kad biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas realiai 5 proc., turi kažkokią prasmę. Nes žiūrint į praėjusius metus, buvusi Vyriausybė nutarimais COVID-19 suvaldyti paskyrė 3,4 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 2,8 mlrd. eurų. Akivaizdu, jei planavo taip pat koronavirusą valdyti kaip ir praėjusiais metais, tai tas biudžeto deficitas šiandien būtų buvęs 10 proc.“, – žurnalistams antradienį teigė ji.
„Buvo akivaizdu, kad tas biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas, neturėjo jokio sąlyčio su realybe“, – pridūrė ministrė.
Buvo akivaizdu, kad tas biudžeto deficitas, kuris buvo nupieštas, neturėjo jokio sąlyčio su realybe.
G. Skaistė pažymėjo, kad ne visos išlaidos, buvusios Vyriausybės skirtos COVDI-19 suvaldymui, buvo iš tiesų nukreiptos šiai problemai spręsti.
„Man atrodo akivaizdu, kad tos išlaidos bus ir kad jas reikėtų susiplanuoti ir vykdyti skaidriai, nes ką matėme praėjusiais metais, tikrai ne visos išlaidos, kurias paskyrė Vyriausybė, buvo bent minimaliai susijusios su COVID-19 valdymo situacija. Buvo paskirti ir investiciniams projektams, ir vienkartinėms išmokoms.
Jeigu būtų ginčas Konstituciniame Teisme, ar šitos išlaidos buvo padarytos teisėtai be biudžeto tikslinimo, aš turiu labai didelių abejonių, kad tiesa būtų anoje (buvusių valdančiųjų – ELTA) pusėje“, – teigė ji.
Anot G. Skaistės, jei pandeminė situacija šalyje negerės taip sparčiai, kaip dabar numatyta, biudžetas bus peržiūrimas po pusmečio, kartu tikslinant ekonomikos atsigavimo priemones.
„Man atrodo, šiandien suplanuotos išlaidos yra optimalios pagal tas priemones, kurios yra numatytos. Išlaidos yra suplanuotos pusei metų. Tikimės, kad per tą laiką COVID-19 pavyks suvaldyti. Jei matysime, kad situacija taip greitai nesistabilizuoja, kaip mes prognozuojame, tai peržiūrėsime biudžetą drauge su ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslinimu pavasario sesijos pabaigoje. Tuomet ir COVID-19 išlaidas galėsime patikslinti“, – sakė ji.
Kalbėdama apie pandemijos sąlygojamą valstybės skolos augimą, finansų ministrė teigė, kad šiuo metu svarbiausia užduotis – suvaldyti pandemiją, o skolos suvaldymo klausimas bus sprendžiamas jau kitąmet.
„Pirminė užduotis yra suvaldyti COVID-19 situaciją. Manau, kad skolos suvaldymas yra jau ateinančių metų klausimas. Turbūt atsižvelgsime į bendrą ES politiką, kiek stabilumo pakto taisyklės bus taikomos 2022 metais (...). Skolinimasis yra ne tik Lietuvos klausimas, tą patį daro visa ES, todėl sprendimai bus bendri, taip pat ir priemonės, bus atsižvelgiama į tarptautinį kontekstą“, – sakė ji.
Anot G. Skaistės, skolos aptarnavimui planuojama pasiskolinti 5,5 mlrd. eurų.
„Skolinimasis kinta priklausomai nuo to, kiek mes planuojame išpirkti skolos, kuri buvo padaryta prieš tai (...). Ateinančiais metais planuojama skolintis 5,5 mlrd. eurų skolos aptarnavimui“, – teigė ji.
Seimas antradienį ketina galutinai balsuoti už patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.
Eltos kalbinti ekonomistai anksčiau teigė, kad 7 proc. deficitas yra realistiškas, nes Vyriausybė privalėjo į biudžetą įtraukti būtinąsias išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos pirminiame biudžeto projekte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?3
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...