- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl karo Ukrainoje ir itin aukštų energijos kainų lėtėjant Europos Sąjungos (ES) ekonomikai šalims narėms būtina geriau koordinuoti paramą gyventojams ir verslui.
„Žiūrint į kitus metus, būtina stiprinti paramos priemonių koordinavimą ES lygiu – siekiant išgryninti efektyviausius instrumentus, išlaikyti vienodas konkurencines sąlygas vieningoje rinkoje ir apriboti paketų poveikį viešiesiems finansams“, – prieš (ES) finansų ministrų susitikimą pirmadienį išplatintame pranešime teigė G. Skaistė.
Be fiskalinės politikos koordinavimo, ES fiskalinių taisyklių peržiūros ir paramos Ukrainai, Euro grupės posėdyje bus aptarti šalių biudžetų projektai ir euro zonos biudžeto situacija bei perspektyvos. Planuojama tvirtinti grupės pareiškimą dėl fiskalinės politikos krypties 2023 metais.
ECOFIN posėdyje Europos Komisija (EK) ministrams pristatys pasiūlymą dėl ES ekonominės valdysenos peržiūros.
Pasak G, Skaistės, Lietuva pritaria skolos mažinimo taisyklės peržiūrėjimui, pritaikant ją prie konkrečios šalies situacijos.
„Atsižvelgiant į geopolitinį kontekstą svarbu numatyti paskatas investicijoms į žaliąją energiją ir užtikrinti, kad šalys – ypač esančios prie išorinių ES sienų – turėtų pakankamai erdvės didinti išlaidas gynybai“, – sakė G. Skaistė.
Be kitų klausimų, ministrai sieks sutarimo dėl pasaulinio minimalaus apmokestinimo lygio įmonių grupėms – jei jų metinės pajamos viršija 750 mln. eurų, norima, kad pelnas būtų apmokestintas bent 15 proc. efektyviuoju pelno mokesčio tarifu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį augo 53 proc. iki 384 tūkst.
Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau. ...
-
„Sodros“ vadovė: pernai 17 proc. augęs fondas pasiruošęs šalies ekonomikos lėtėjimui
„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. ...
-
E. Čipkutė: galimybe sumažinti paskolų įmokas ar jas atidėti domisi mažai žmonių
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti. ...
-
Lietuvos bankas: nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje smuko ketvirtadaliu
Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016–2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
Kompensacija už būsto šildymą: tūkstančiai vis dar laukia, kol jų prašymai bus išnagrinėti1
Pernai gyventojų kompensacijoms už šildymą valstybė išleido tris kartus daugiau nei ankstesniais metais – beveik 73 milijonus eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kompensacijų prašo ne tik pensininkai ar soci...
-
Registruotas nedarbas sausį paaugo 0,3 punkto iki 9,2 proc.
Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. ...
-
Didžiosios NT bendrovės šiemet suplanavo 707 mln. eurų investicijų į plėtrą
Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės 2023 metais suplanavo daugiau nei 707 mln. eurų investicijų į NT plėtrą, rašo portalas vz.lt. ...
-
Perdirbėjų dalis galutinėje pieno kainoje augo labiausiai
Stebint galutinę pieno kainą parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – perdirbėjų dalis šioje kainoje augo labiausiai ir siekė 25 proc. Pieš metusi ji sudarė 14,7 proc. viso...
-
Komitetas aiškinsis tendencijas NT rinkoje, fiksuotų palūkanų stygiaus fenomeną
Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones. ...
-
Vyriausybė tvirtins 1,6 mlrd. eurų trejų metų Kelių programos sąmatą1
Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl lėšų paskirstymo automobilių keliams – per trejus metus tam ruošiamasi skirti maždaug 1,587 mlrd. eurų. ...