G. Skaistė: beatodairiškas skolinimasis turės būti apribotas

Brangstant euro zonos šalių skolinimosi kaštams, valstybėms narėms teks imtis labiau subalansuotos fiskalinės politikos, tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Beatodairiškas skolinimasis, kuris buvo vykdomas pandemijos metu, jis turėtų būti apribotas. Nes į ekonomiką įliejamas pinigų kiekis, sprendžiant pandemijos problemą, jis buvo siūlomas, kaip tam tikra laikina išimtis“, – trečiadienį atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė G. Skaistė.

Ministrė pažymi, kad netgi Europos Komisijos numatytos fiskalinės drausmės taisyklės buvo suspenduotos tik konkrečiam pandeminiam laikotarpiui, todėl šalys narės turėtų grįžti prie atsakingesnio skolinimosi principų.

„Matome, kad tas pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas. Norint, kad valstybių skolos ilguoju laikotarpiu nekeltų problemų, turėtume suprasti, kad finansai turi būti valdomi tvariai“, – tikino ji.

Pasak finansų ministrės, naujos skolintų lėšų reikalausiančios išlaidos, taip pat turės būti pasveriamos atsakingiau.

„Priemonės, kurios yra siūlomos kad ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, reaguojant į karą Ukrainoje, jos turėtų būti laikinos ir kaip įmanoma taiklesnės“, – pabrėžė G. Skaistė.

ELTA primena, kad dėl nerimo Europos obligacijų rinkoje ir euro zonos finansų fragmentacijos rizikos Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba trečiadienį renkasi į neeilinį posėdį.

Bankas praėjusią savaitę vykusiame reguliariame posėdyje nusprendė liepos pradžioje nutraukti savo turto supirkimo programą ir pradėti palūkanų normų didinimą.

Bankui pakeitus savo pinigų politiką, euro zonoje padidėjo „fragmentacijos“ mastas, kuris reiškia, kad kai kurios labiau įsiskolinusios šalys narės susiduria su sparčiau augančiomis skolinimosi išlaidomis.

Italijoje dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudaro 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai pastarąją savaitę taip pat šovė į viršų.

ECB pinigų politikos griežtinimo ėmėsi, kadangi infliacija euro zonoje gegužę sudarė 8,1 proc. ir buvo rekordinė valiutos blokui. Šis skaičius gerokai viršija Valdančiosios tarybos užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

Lietuvos valstybės skola 2021 m. pabaigoje siekė 24,5 mlrd. eurų arba 8 tūkst. 772 eurus vienam gyventojui. Valstybės biudžeto deficitas šiemet sudaro 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas.

Nepritaria kuro akcizų ir PVM maistui mažinimui

Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Vyriausybė, matydama infliacijos tendencijas Lietuvoje, yra pateikusi didžiausią infliacijos pasekmių švelninimo paketą Europos Sąjungoje (ES), santykyje su Bendruoju vidaus produktu (BVP) ir artimiausiu metu papildomos priemonės nėra planuojamos. Pasak jos, jau pritaikytų priemonių teigiamas pasekmes žmonės turėtų pajausti šį bei ateinančius mėnesius iki metų pabaigos ir jos turėtų padėti dorotis su didėjančiomis kainomis sektoriuose, kur jos yra nereguliuojamos.

„Tuo tarpu kainoms, kur jos yra reguliuojamos, buvo pasiūlytos dalinės energijos kainų kompensacijos, nes būtent energijos kainos daro tai, kad infliacijos lygis yra toks didelis, todėl buvo pasiūlytos kompensacijos dujų ir elektros vartotojams“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Ministrė pridėjo, kad Vyriausybės pasiūlytos priemonės buvo pačios taikliausios ir tą patvirtino Lietuvoje besilankiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. Anot jos, papildomi sprendimai, kurie galėtų būti daromi, priklauso nuo ateities ekonomikos projekcijų.

„Atsižvelgiant į tas projekcijas, kurias turime šiandien, buvo pasiūlytas valstybės biudžeto pakeitimas, kuris yra priimtas ir jo priemonės dar tik ateis į ekonomiką“, – sakė G. Skaistė.

„Stebime infliacijos tendencijas ir jeigu jos pasirodys, kad eina kažkaip kitaip negu prognozuoja dabar Finansų ministerija, tuomet papildomi sprendimai galėtų būti pasiūlyti ir mes apie juos diskutuojame su kitomis ministerijomis, bet šiuo metu poreikio papildomoms priemonėms nenumatome ir sprendimai bus padaryti tuomet, kai matysime, kaip atrodo infliacijos tendencijos metų pabaigoje“, – pridėjo ji.

G. Skaistė aiškino, kad siūlymai mažinti degalų akcizus bei Pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui gali būti neefektyvūs, nes praktika rodo, kad didžiąją dalį naudos sektoriuose, kur kainos nėra reguliuojamos, gauna ne pirkėjas, o gamintojas.

„Manome, kad šiuo metu taiklesnės priemonės yra arba nukreipiant jas į tas sektorius, kur kainos yra reguliuojamos, arba atliepiant infliaciją tuose sektoriuose, kur kainos nėra reguliuojamos“, – tvirtino finansų ministrė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai.

Opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.

Kuro kainomis šią savaitę taip pat piktinosi ir konservatorius, Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jis savo feisbuko paskyroje piktinosi, kad Lietuvoje degalų kainos didesnės nei Vokietijoje.

„Kuro kainos kyla kiekvieną dieną. Pralenkėme net vokiečius. Palyginimui, šios dienos kuro kainos Lietuvoje ir Vokietijoje. Gal vertėtų peržiūrėti akcizus taip, kaip padarė vokiečiai? Kad nors kažkiek stabilizuotume kuro kainų augimą?“ – rašė Palangos meras.

Recesijos neprognozuoja

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Finansų ministerija (FM) recesijos kol kas neprognozuoja, nors pripažįsta, kad ekonominis neapibrėžtumas yra didelis.

Kartu ministrė akcentuoja, kad tiek tarptautinių, tiek Lietuvos institucijų vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augs apie 1,5 proc., o kitų metų ekonominė padėtis bus aiškesnė rudeniop.

„Tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek Lietuvos banko, tiek FM vertinimais numatomas vis dar ekonomikos augimas, jis mažesnis nei buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Sumažintos projekcijos 2 proc. punktais – šiuo metu apie 1,5 proc. augimą numato tiek tarptautinės institucijos, tiek ministerija“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.

Vis tik ministrė akcentavo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kaip keisis Lietuvos ekonomika, o tolesnė jos raida priklausys nuo karo Ukrainoje eigos, tolesnių sankcijų Kremliui bei jų poveikio Europos Sąjungai (ES).

„Jei su mumis susijusios rinkos stos, o ES ekonomika augs mažiau, natūralu, kad tai turės poveikį ir Lietuvos ekonomikai“, – aiškino G. Skaistė, dar pridūrusi, jog Finansų ministerija recesijos „kol kas nenumato“.

„Tačiau neapibrėžtumas iš tiesų labai didelis. Manau, kad aiškesnį vaizdą, kaip ekonomika atrodys kitais metais, matysime šį rudenį“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2022 m. ir 2023 m. prognozę.

ECB duomenimis, ekonomika šiemet paaugs 2,8 proc., o kitąmet – 2,1 proc. Bankas anksčiau prognozavo atitinkamai 3,7 proc. ir 2,8 proc. augimą.

Pasak ECB, Rusijos Ukrainoje sukeltas karas „trikdo prekybą, lemia žaliavų stygių ir prisideda prie energijos ir pagrindinių prekių kainų augimo“. Finansų institucija pridūrė, kad šie veiksniai „ir toliau neigiamai veiks pasitikėjimą ir stabdys augimą, ypač netolimoje ateityje“.

Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau birželį teigė skeptiškai vertinantis viešojoje erdvėje pasirodžiusius ekonomistų teiginius, kad artimiausią žiemą arba pavasarį galime sulaukti ekonominės krizės. Pasak jo, labiau tikėtina yra sulaukti neigiamų rodiklių atskirais ketvirčiais, kurie būtų labiau techniniai, negu lemiantys realią krizę ar recesiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

siūlymas konservatorių koalicijai

siūlymas konservatorių koalicijai portretas
Manyčiau reikia priimti visus opozicijos "auksinius" siūlymus: sumažinti degalų, maisto akcizus , padidinti NPD ir MMalgą, kiekvienam piliečiui išmokėti siūlomus 100 eurų ir vyriausybei atsistatydinti "in koropre". Tegul tuos pasiūlymus pateikę buvę opozicionieriai vadovauja "laimingąi tautąi".Narkotikų legalizacija, partnerystės įstatymas palauks geresnių laikų, kai visas skolas išmokėsim

tai pasakė i š s b l a i v i u s i KONSERVŲ "ministrė"

tai pasakė i š s b l a i v i u s i KONSERVŲ "ministrė" portretas
kadangi dar liko 2 metai girtuokliauti.

LAPE SIAURINE

LAPE SIAURINE portretas
o karui finansinis palaikimas,is vis turi buti nutrauktas
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių