- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti kadenciją baigiančių valdančiųjų užmojams įteisinti 13-tą pensiją. Anot jos, pensijos turėtų augti nuosekliai, be to, žadama labiau remti vienišus pensininkus ir vienišus vaikus auginančius tėvus.
„Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.
Pasak jos, siekiant mažinti skurdą, pensijas reikėtų didinti nuosekliai ir kas mėnesį, be to, planuojama paramą labiau sutelkti į tikslines grupes, pavyzdžiui, didinti vienišų pensininkų pensijas, kurias dabar gauna tik našliai, taip pat išmokas vienišiems tėvams.
Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų.
„Tai pirmas darbas būtų skirti pensijas ir tiems, kurie vieniši, bet niekada nebuvo susituokę ar dabar yra išsiskyrę, nes jų skurdo lygis yra 65 proc. pagal Statistikos departamento duomenis, ir tai yra ta grupė, kuriai papildomos paramos reikia. (...) Taip pat kita grupė yra vieniši tėvai, kurie gyvena su vaikais ir jiems pakankamai sunku juos išlaikyti. Viskas priklauso nuo to, su kuo gyveni ir kiek yra žmonių, kurie uždirba šeimoje“, – sakė G. Skaistė.
Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.
Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai kitąmet reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.
Peržiūrės visas mokesčių lengvatas
Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien. Kai kurios buvo įvestos vienu laikotarpiu, kai norėjom paskatinti vieną ar kitą verslą plėstis, tarkim, lengvatos viešbučiams dabar įvestos, nes jiems yra sunki situacija, bet galbūt po penkerių metų situacija keisis ir gal reikėtų peržiūrėti, ar jos dar tikslingos tai dienai“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, taip pat planuojama mažinti lengvatas iškastiniam kurui, todėl iki Vyriausybės kadencijos pabaigos ūkininkams turėtų nebelikti lengvatos dyzelinui.
„Kaip ir visoje Europos Sąjungoje yra planas atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, turbūt laipsniškai prie to prieisime, kad per paramą skatindami žaliąjį vartojimą ir žaliąjį ūkininkavimą, pereisime prie to, kad tokių lengvatų bus atsisakyta“, – sakė būsimoji ministrė.
Be to, pasak paskirtosios finansų ministrės, bus siekiama, jog mokesčių sistema ūkininkams ir kitiems verslams būtų „teisingesnė ir vienodesnė“.
„Dėl pajamų apmokestinimo darysime darbo grupę ateinančiais metais ir bandysime nustatyti, kad mokesčių sistema ne tik ūkininkų atžvilgiu, bet visų verslo formų atžvilgiu būtų teisingesnė ir vienodesnė, kad žmogus, vykdydamas tą pačią veiklą, būtų apmokestinamas vienodai, nes šiandien nėra visai taip“, – sakė G. Skaistė.
Pirmadienį paskelbtame naujos Vyriausybės programos projekte pažymima, kad pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti.
„Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie, kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – rašoma projekte.
Būsima Vyriausybė numato svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių – PVM ir akcizų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...