- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas Lietuvoje išaugęs, tačiau apie kainų burbulą kalbėti anksti, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
G. Šimkaus teigimu, vis dėlto centrinis bankas svarsto žingsnius užtikrinti, kad šita rinka būtų saugi. Tarp analizuojamų priemonių – griežtesni reikalavimai antrajai būsto paskolai, preliminarių būsto pirkimo sutarčių registravimas.
„Nedrįsčiau pasakyti, kad dabar turime burbulą (...) Burbulas būtų tada, kai kainų kilimą sąlygoja būtent lūkesčio turėjimas, kad kainos kils. Aš galiu dabar kaip ekonomistas paaiškinti kainų kilimą fundamentaliais veiksniais (...) Mes matome ir vertiname, kad šita rinka yra įkaitusi, galvojame ir diskutuojame apie priemones, kurių reikia imtis“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Šimkus.
LB vadovas teigė, kad dabartinis NT rinkos suaktyvėjimas galimas paaiškinti tuo, jog ji dėl pandemijos buvo pristabdyta. Kainas taip pat lemia ir statybos kaštų, žaliavų kainų augimas bei kiti veiksniai.
Net ir patys būsto pardavėjai sako: nesuprantu, iš kur žmonės atneša tuos pinigus, nes jie ateina be banko paskolų.
„Visa tai pasakius, akivaizdu taip pat ir tai, kad aktyvumas yra labai smarkiai išaugęs, nors dabar tokios jau paskutinės žinios, ypač iš naujos būsto rinkos, kad tas aktyvumas birželio mėnesį jau rodė tam tikrus sulėtėjimo požymius“, – kalbėjo G. Šimkus.
Jis sakė, jog reguliuotojas turi priemonių situacijai kontroliuoti, tačiau jos nėra „visagalės“.
„Mes turime atsakingo skolinimo nuostatus (...) ir aš manau, kad mes ir turėsime diskusiją valdyboje, net neabejoju, ir svarstysime, kaip veikti per šiuos dokumentus. Kita alternatyva, per ką mes galime veikti, tai yra per, pavadinkime, kapitalo kaštų didinimą, kai bankai skolina tam tikroms reikmėms – tai yra, per anticiklinio kapitalo rezervą arba sisteminės rizikos rezervą“, – vardijo centrinio banko vadovas.
Pasak jo, bendradarbiaujama ir su kitomis institucijomis, kreiptasi į Teisingumo ministeriją siūlant Civilinio kodekso pataisas, kad būtų pradėtos registruoti preliminarios būsto pirkimo sutartys.
„Žinau, kad yra įvairių nuomonių apie tai, nekilnojamojo turto vystytojai yra nepatenkinti, bet viešumas, žinojimas, informacijos turėjimas ir to veiksmo darymas iš principo ir užkardo tokius spekuliacinius veiksmus neretai su nepastatytu būstu, kuris buvo viena iš burbulo kūrimo, vadinkime, „degalų“ formų“, – sakė G. Šimkus.
„Iš kitos pusės, leidžia geriau įvertinti, kas vyksta, nes dabar šitą rinką mes galime vertinti tik ta informacija, kurią pateikia patys vystytojai (...) Yra visos sąlygos kelti ažiotažą apie rezervacijas, kai tiesiog niekas negali patikrinti“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko valdybos pirmininko manymu, svarbu turėti ir efektyvų nekilnojamojo turto mokestį.
„Mes esame pristatę savo poziciją 2019 metais ir mes ją dar kartą pristatėme Finansų ministerijai ir tikimės, kad bus išgirsta. Mes jau turime mechanizmą, bet turi būti išplėsta ta (mokesčio – BNS) bazė. Aš suprantu žmogaus norą turėti būstą ir tai yra šventa, bet žmonės, kurie investuoja į būstą, mes atitinkamai galime veikti (...) veikti per kreditą antrajam būstui, nustatyti jiems griežtesnius reikalavimus“, – teigė G. Šimkus.
Paklaustas, ar paskolų griežtinimo priemonių galima tikėtis jau šiemet, jis atsakė teigiamai: „tikėtis galima“.
Komentuodamas NT rinkos ypatumus pirmininkas užsiminė, kad didelė dalis būsto pirkėjų vis dėlto nesiskolina iš kredito įstaigų.
„Net ir patys būsto pardavėjai sako: nesuprantu, iš kur žmonės atneša tuos pinigus, nes jie ateina be banko paskolų. Banko paskolų, taip, miestuose, jų yra daugiau, bet daugiau negu 50 proc. sandorių yra be bankų paskolų“, – komentavo G. Šimkus.
Lietuvos bankas ketvirtadienį paskelbė naujausią finansų įstaigų apklausą, rodančią, kad NT rinkos perkaitimas yra vertinamas kaip viena iš didžiausių rizikų šalies finansų sistemai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse13
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...