- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.
„Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė. Ji reikalauja išskirtinio dėmesio, išsamios analizės ir adekvačios reakcijos ne tik Lietuvos banko pusėje (...) Tai reikalauja tam tikrų sprendimų iš įvairių institucijų“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
Anot jo, kintamos palūkanų normos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.
„Išskirtinis pelnas, kurį dabar paskelbė didieji žaidėjai (...), gimė ir iš natūralios veiklos – išaugo paskolų portfelis, padidinti įkainiai ir, be jokios abejonės, tai turėjo įtakos pelningumui. Bet reikšminga šito pelno augimo priežastis buvo ne išskirtinės bankų pastangos pagerinti paslaugų prieinamumą ar kokybę, bet labiau išskirtiniai veiksniai, kaip Rusijos karas (Ukrainoje – BNS), infliacija ir palūkanų normų didinimas“, – teigė G. Šimkus.
Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai.
„Dėl mūsų sistemos ypatumų – mes turime aukštą likvidumą, kintamas palūkanų normas – tai labai greitai atsispindi bankų pajamose. Deja, indėlių pusėje mes tokio adekvataus pokyčio nematome“, – pridūrė jis.
G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.
„Manau, kad Lietuvoje realiai paimti fiksuotą palūkanų normą galimybių yra nedaug arba tai bus tikrai brangus instrumentas“, – teigė G. Šimkus.
„Fiksuotų ir kintamų palūkanų normų klausimas Lietuvoje nėra naujas. Juo buvo dirbama ir prieš berods penketą metų. (...) Deja, tie lūkesčiai neišsipildė ir viena to priežasčių būtent buvo žemos palūkanų normos“, – teigė LB vadovas.
Pasak jo, LB atlikta šios situacijos analizė, vertinimas bei siūlomos priemonės pirmadienį bus aptarta su finansų ministre Gintare Skaiste.
„Iš esmės situaciją mes išanalizavome, ją pristatysiu ir aptarsiu su finansų ministre pirmadienį“, – pridūrė jis.
Finansų ministrė G. Skaistė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.
LB valdybos pirmininkas neigiamai įvertino kai kurių komercinių bankų planus didinti paslaugų kainas ir teigė iš jų besitikintis daugiau solidarumo.
„Manau, kad atsižvelgiant į šitą situaciją, formuojant kainodarą, būtent šitos išskirtinės aplinkybės ir laikotarpio ypatumas suteikia pagrindo tikėtis solidarumo. Valstybės pagalba, parama fiskalinėmis priemonėmis, kurios išsaugojo darbo vietas, išsaugojo verslus, lygiai taip pat stipriai padeda ir bankams“, – teigė G. Šimkus.
„Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai. (...) Manau, kad būtent čia ir turėtų pasireikšti solidarumas“, – pridūrė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...