ES vadovai grįžo derybų dėl biudžeto, bet viltys susitarti blėsta

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Briuselyje grįžo prie antrojo derybų raundo dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto, tačiau viltys pasiekti susitarimą po naktinių konsultacijų gerokai išblėso.

Derybos įstrigo, Austrijai, Danijai, Nyderlandams ir Švedijai, vadinamajam „taupiajam ketvertui“, griežtai pareikalavus sumažinti biudžeto projektą maždaug 70 mlrd. eurų, lyginant su paskutiniu pasiūlymu.

„Taupusis ketvertas laikosi kietai ir reikalauja sumažinti biudžetą iki 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų nuo dabar siūlomo 1,07 proc. Jei jie nepajudės, teks konstatuoti, kad derybos bus tęsiamos vėliau, ir šįkart išsiskirstyti“, – BNS sakė apie eigą informuoti šaltiniai.

Vadovai prie derybų stalo pirmą kartą susėdo ketvirtadienio vakarą, o penktadienio naktį tęsė dvišales konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu).

G. Nausėda su juo dvišalio pokalbio susitiko penktadienio paryčiais, apie 4 valandą Lietuvos laiku, BNS patvirtino šaltiniai.

Išvakarėse buvo tikėtasi, kad Ch. Michelis penktadienio rytą pateiks deryboms naują biudžeto projektą, tačiau joks dokumentas nebuvo išplatintas.

Nors prezidentas G. Nausėda buvo užsisakęs viešbučio kambarį Belgijos sostinėje iki šeštadienio, po naktinių konsultacijų prognozuojama, kad jis krepšinio rungtynes tarp Lietuvos ir Belgijos penktadienį nuo pusės dešimtos vakaro stebės jau sugrįžęs į Vilnių.

Sanglaudoje – pažanga, ūkininkai nori daugiau

Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų dosnesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Įstrigus deryboms dėl biudžeto dydžio, vadovai negrįžo prie detalesnių diskusijų dėl to, kaip paskirstyti išlaidas.

Prieš savaitę pristatytas projektas būtų leidęs Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet Baltijos šalims iki lemiamų derybų dar nepavyko užsitikrinti spartesnio tiesioginių išmokų ūkininkams augimo tempo.

Sanglaudos finansavimą, skirtą mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Lietuvai galėtų šiek tiek padidinti siūloma kompensacija šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių – dėl šio mechanizmo Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Biudžeto projekte numatyta, kad sanglaudos parama galėtų mažėti daugiausia 24 procentais. Lietuvai ir kitoms regiono šalims ji kerpama, įvertinus ekonomikos išsivystymo lygį.

Šiuo metu tiesioginės išmokos lietuvių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Susitikęs su Briuselyje ketvirtadienį protestavusiais Lietuvos ūkininkais G. Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos pasiektų 196 eurus, kaip buvo sutarta prieš septynerius metus.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o pinigų suma buvo fiksuota pagal ankstesnius duomenis.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. ES pasiūlytas finansavimas atitinka Europos Komisijos pasiūlytąjį, tuo tarpu įpareigojimas prisidėti iš nacionalinio biudžeto sumažinamas 6 proc. punktais. Lietuvos Vyriausybė prašė 692 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žinoma taip

Žinoma taip portretas
Viskas bus gerai-pavyks Prezidentui sutarti su Briuselio klierkais-nieko čia naujo juk visada būna sunkūmų tik nereikia painiot derybų su būvusių norais po kiek laiko grįšti...Sėkmės Prezidentui ir mumsi be konserv sąrašinių !!!-

varnas

varnas portretas
jau tu,tu, tu, liko du ponas nauseda, ir ponia dalia, pastoviai maišosi šalia, kovoja su vėjo malūnais, o kur buvai ponia seniau 10 metu laikotarpi, juk ubaginas tapo po ponios fokusu, dėl kuo ta ponia notraukose vis savo dramaturgija užsiima, juk kodencija baigta bet ponia vis čia demagogijas kuria, atsibodo tas sijonas,

Jonas

Jonas portretas
Anglija ir kitos valsybes suprato,kad laikas nutraukti politiniu vagiu gauju šėrima.Suzinojo kaip įsisavinami jų pinigai.Kai gruodžiom mėn.sodinami medžiai.LAZDIJU m.parka.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių