Prezidentūra po susitikimo su profsąjungų atstovais: svarstomi nedarbo draudimo pokyčiai

„Matome, kad darbo vietų kūrimo sparta sulėtėjusi ir tikrai turime diskutuoti apie tai, kaip atrodys darbo rinka, ekonomika po karantino. Nes net ir sudarius galimybę veikti verslams tikrai nebus lengva įsibėgėti ir atsistoti ant kojų iš pat pradžių“, – teigė jis po prezidento susitikimo su profsąjungų atstovais.

Prezidentas, kaip teigia S. Krėpšta, akcentavo pagalbos būtinybę labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.  

„Kalbant apie galimus sprendimus, buvo kalbėta, kad turime gerinti situaciją tiems asmenims, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu, čia buvo kalbėta apie nedarbo draudimo galimus pokyčius.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į labiausiai pažeidžiamas grupes, ir jos yra jaunimas, neįgalieji asmenys ir senjorai, vyresnio amžiaus dirbantys asmenys. Šiuo atžvilgiu prezidentas taip pat teikė iniciatyvą, kuri pagerintų darbo netekusių neįgaliųjų padėtį suteikiant jiems geresnes socialines garantijas“, – kalbėjo jis.

Prezidento patarėjas taip pat pabrėžė, kad ES Atsigavimo fondo lėšų dalis turėtų būti skiriama naujų darbo vietų kūrimui.

„Turime finansinių resursų, kurie ateina iš ES Atsigavimo fondo, ir kalbėjome, kad labai svarbu, jog siekiant prioritetinių krypčių, skaitmenizacijos, žaliojo kurso, taip pat labai svarbu, kad būtų kuriamos darbo vietos ir į darbo rinką sugrąžinami tie žmonės, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu“, – akcentavo jis.

S. Krėpštos teigimu, susitikimo metu aptarta galimybė mokesčių lengvatomis skatinti didelį skaičių darbuotojų įdarbinančias įmones.

„Aptarėme ir prezidento iniciatyvą teikti mokestinę paskatą daug darbuotojų įdarbinančioms įmonėms ar sparčiai atlyginimą didinančioms įmonėms, kuri taip pat padėtų greičiau išjudėti iš karantininio periodo ir pagerinti darbuotojų situaciją“, – kalbėjo jis.

Tuo metu I. Ruginienė pažymėjo, kad svarbu peržiūrėti ir praplėsti nedarbo išmokų skyrimo tvarką.

„Kalbant apie nedarbo išmokas, čia ypač svarbu atkreipti dėmesį į tuos darbuotojus, kuriems pritrūko šiek tiek iki reikiamo stažo ir jie liko be pajamų. Mūsų pasiūlymas buvo bent jau ekstremalios situacijos laikotarpiu (...) priimti konkrečias priemones, kad tokie žmonės, kuriems pritrūko stažo, neliktų be pajamų, o bent jau būtų užsitikrinę minimaliausias pajamas, iš kurių galėtų išgyventi“, – akcentavo ji.

Anot I. Ruginienės, svarbu numatyti ir paramos priemonių verslui ir darbuotojams tęstinumą ir po karantino.

„Dabar labai daug kalbame apie įvairias pagalbos priemones tiek verslui, tiek apie pagalbos priemones prastovoms, testavimui, tačiau kyla vis mažiau diskusijų apie postkarantininį periodą. Dar pernai pavasarį kalbėjome ir dėjome akcentą, kad labai svarbus pereinamasis laikotarpis ir kad, jeigu šiandien baigsis karantinas, tai nereiškia, kad ryt visi jausis saugiai ir tvirtai atsistosime ant kojų. Dėl to labai svarbu numatyti besitęsiančias priemones“, – tikino ji.

„Praėjusio etapo postkarantininiame periode reikalavimas išlaikyti 50 proc. subsidijuojamų darbo vietų iš tiesų nesuveikė ir buvo nemažai piktnaudžiavimo atvejų, grupinių atleidimų, labai sėkmingai buvo tas saugiklis apeinamas. Dėl to planuojant dabartinį postkarantininį periodą reikia tai turėti omenyje ir numatyti rimtesnius saugiklius išlaikyti darbo vietas“, – pridūrė ji.

I. Ruginienė taip pat pažymėjo, kad nerimą kelia tai, jog Vyriausybė atrodo vis dar nepasiruošusi apsispręsti dėl ES Gaivinimo plano lėšų panaudojimo.

„Šios dienos aktualijos verčia kalbėti apie vieną iš svarbiausių Lietuvos dokumentų, ES Atsigavimo priemonių planą (RRF planas – ELTA), kurį mes turėsime pateikti balandžio pabaigoje. Mes bent jau jaučiame nerimastingą žinutę, nes to plano nesame matę, jis dar nėra pateiktas iš Vyriausybės, ir praėjusią savaitę nuvilnijusios viešosios konsultacijos iš tiesų neturėjo nieko bendro su RRF planu.

Šiomis dienomis, manau, yra labai svarbu matyti, kaip ES parama bus panaudojama čia, Lietuvoje, kokios priemonės ir kokios lėšos yra numatytos, ir ar iš tiesų galutinis gavėjas bus paprastas pilietis darbuotojas. Šio vaizdo bendro tikrai nematome, o laikas senka ir susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – teigė ji.

Pasigenda paramos nuo krizės nukentėjusioms moterims

Lietuvos profesinės sąjungos teigia, jog dirbančios moterys karantino metu ypač nukentėjo, tačiau pasigendama paramos joms. Be to, nėra duomenų, kaip bus naudojama parama iš Europos atsigavimo fondo.

Tai profsąjungų atstovai ketvirtadienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Pandemijos akivaizdoje skaičiai yra žiaurūs moterims, jos viena iš tų grupių, kurios nukentėjo labiausiai, nes derinimas šeimos ir darbo santykių buvo labai sudėtingas ir, deja, skaitant Vyriausybės priemonių planą, nematau jokių konkrečių priemonių, kaip galima būtų pagelbėti nukentėjusioms moterims“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad šiuo metu rėmimą gauna jaunimas iki 29 metų ir moterys virš 55 metų, tačiau 30-55 amžiaus moterims taip pat reikalinga parama.

„Reikėtų aktyvias darbo rinkos priemones plėtoti, kad šitos moterys irgi būtų patrauklios darbo rinkai ir galėtų gauti tam tikras subsidijas iš užimtumo rėmimo programų ir galėtų atgal grįžti į darbo rinką“, –  teigė K. Krupavičienė.

Pasak I. Ruginienės, nerimaujama ir dėl Europos atsigavimo fondo paramos, nes neaišku, kaip ir kam lėšos bus panaudotos.

„Labai svarbu matyti, kaip Europos parama bus panaudojama Lietuvoje, kokios priemonės numatytos ir kokios lėšos numatytos, ar galutinis gavėjas bus parastas darbuotojas. Šio vaizdo mes dar nematome, laikas senka, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė šitai priemonei nepasiruošusi“, – sakė I. Ruginienė.

Tuo metu profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigė, kad Lietuvoje turėtų būti sustiprintas Trišalės tarybos, kolektyvinių sutarčių vaidmuo.