Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Tai numatyta G. Nausėdos pateiktuose pasiūlymuose dėl Seimo rudens sesijos darbotvarkės.

„Šis paketas galėtų generuoti apie 100 mln. tiek pajamų, tiek išlaidų“, – interviu BNS trečiadienį sakė prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Simonas Krėpšta.

„Teikiame subalansuotą pasiūlymą, kaip didinti išlaidas, kurios mažintų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, ir kartu teikiame priemones, kaip tas pajamas surinkti. Labiausiai naudą turėtų pajausti senyvo amžiaus žmonės ir neįgalieji“, – sakė patarėjas.

Papildomos lėšos – spartesniam pensijų kilimui

Prezidentas siūlo, kad didžiausia dalis papildomų išlaidų būtų skirta spartesniam senatvės pensijų augimui.

2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu. G. Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

„Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas. Mes siūlome tam tikrą laikiną laikotarpį, galbūt penkerius metus, kasmet pridėti papildomą koeficientą, kad pakeitimo norma po žingsnelį judėtų į viršų ir pakiltų, tarkime, nuo 42 proc. iki 50 proc. (buvusio atlyginimo –BNS), atsižvelgiant į ekonominę situaciją“, – sakė S. Krėpšta.

Pensijos turėtų augti šiek tiek sparčiau – pusantro ar dviem procentiniais punktais – negu vidutinis atlyginimas.

Prezidentas taip pat siūlo peržiūrėti įstatymus, kad ženkliau padidėtų parama neįgaliesiems ir asmenims, neturintiems būtinojo darbo stažo.

„Šių žmonių skurdas taip pat didelis. Todėl siūlome sparčiau didinti šalpos pensijas, mažų pensijų priemokas, valstybės remiamas pajamas“, – tvirtino patarėjas.

Pajamos – iš NPD lėtinimo, lengvatų naikinimo

Didžiąją dalį papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą ir mažinant ūkininkams taikomą lengvatą dyzeliniam kurui.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, NPD kitąmet turėtų augti nuo 300 iki 400 eurų. Prezidentas siūlo, kad NPD augimas  kitąmet siektų apie 30 eurų.

„Galbūt jis galėtų augti apie 10 proc. per metus“, – sakė S. Krėpšta.

Antrasis pajamų šaltinis – mažesnės lengvatos ūkininkams gauti gerokai pigesnį dyzeliną. S. Krėpštos teigimu, ši lengvata dabar biudžetui kainuoja 83 mln. eurų kasmet, ją siūloma nurėžti maždaug perpus.

„Dalies jos panaikinimas būtų logiškas“, – sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas ir aplinkosauginiu aspektu.

Šių žmonių skurdas taip pat didelis. Todėl siūlome sparčiau didinti šalpos pensijas, mažų pensijų priemokas, valstybės remiamas pajamas.

Trečiasis siūlymų blokas – didesnis pajamų, gaunamų iš ne darbo santykių – individualios veiklos, kapitalo prieaugio bei dividendų – apmokestinimas.

Pasak S. Krėpštos, siūloma, kad pasiekus tam tikrą ribą nebegaliotų 15 proc. lubos, tarifas toliau augtų panašiai, kaip gyventojų pajamų mokesčių tarifai.

„Pagrindinis tikslas – kad individualios pajamos, ne darbo santykių pajamos būtų kiek įmanoma panašesnės į darbo santykių pajamas“, – sakė patarėjas.

Jis sakė tikintis, kad tokie pakeitimai neatbaidys investuotojų, nes didiesiems investuotojams svarbiau ne mokestinė aplinka, o darbuotojų kvalifikacija ir infrastruktūra.

S. Krėpštos teigimu, šie pasiūlymai jau yra pristatyti Vyriausybės ir Seimo nariams. Prezidentas tikisi, kad pasiūlymai bus įtraukti į Vyriausybės rengiamus projektus, tačiau jei to nebus, konkrečias pataisas pasirengusi parengti ir pati Prezidentūra, pridūrė S. Krėpšta.

Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių ES šalių, o pajamų nelygybė tebėra viena iš didžiausių ES.