G. Nausėda: naujų mokesčių neįvedama dėl artėjančių rinkimų

  • Teksto dydis:

Vyriausybė artimiausiu metu nesvarstys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiūlymų dėl didesnio turto apmokestinimo, nes artėja Seimo rinkimai ir nenorima, jog mokestinė našta paliestų didžiąją dalį rinkėjų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda.

„Manau, kad nekilnojamojo turto visuotinis apmokestinimas yra skausmingas ta prasme, kad turėtų įtakos nemažai Lietuvos gyventojų daliai. Jei dabar egzistuojantis apmokestinimas paliečia tik keletą procentų namų ūkių, tai visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, be abejo, paliestų daugelį rinkėjų. Matyt, artėjant kitiems Seimo rinkimams, nelabai norima tokių drastiškų priemonių imtis“, - trečiadienį interviu LRT radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.

Pasak jo, tą patį galima pasakyti ir apie siūlymus įvesti automobilių mokestį.

Trečiadienį darbą Lietuvoje baigęs TVF patarė Vyriausybei didinti turto mokesčius bei mažinti darbo sąnaudas. G.Nausėdos teigimu, vien tik darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, be kitų papildomų priemonių, pareikalautų didelių valstybės biudžeto lėšų.

„Matyt, dėl tos priežasties, kad nenorima įvesti plačias gyventojų mases paliesiančius mokesčius, o jų neįvedant, nerandama būdų, kaip finansuoti darbo mokesčių naštos sumažinimą, tai susidūrus su tokia dilema renkamasi kelias, kai tiesiog nekeičiama niekas“, - kalbėjo ekonomistas.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį teigė, kad valdžia kol kas nesvarsto didinti turto apmokestinimo.

TVF ne kartą Lietuvai siūlė apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą ir automobilius. Finansų ministras Rimantas Šadžius 2014-ųjų pabaigoje teigė, kad kol kas anksti kalbėti apie visuotinio NT ir automobilių mokesčių įvedimą.

Praėjusių metų pradžioje buvo svarstoma idėja įvesti automobilių mokestį, tačiau neradus sutarimo, jos atsisakyta.

Įgyvendinti biudžeto planą lengva nebus

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) įspėjus, kad šiemet Lietuvos laukia rimti iššūkiai viešųjų finansų srityje, ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad įgyvendinti šių metų biudžetą nebus lengva.

„Visi turėjome progos susipažinti su naujausiais valstybės biudžeto pajamų surinkimo rodikliais, pagaliau įvertinti tai, kokie buvo eksporto rodikliai šių metų pradžioje. Šita informacija nėra labai jau tokia optimistiška. Nėra ji ir tragiška, tačiau labai džiūgauti dėl tos statistikos nėra pagrindo: eksportas sumažėjo ir,deja, sumažėjo daugelyje prekių grupių, matome, kad bent jau kol kas Finansų ministerijai sunkiai sekasi įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimo plana“, - trečiadienį LRT radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.

Pasak jo, tai, kad visai neseniai Finansų ministerija sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę, rodo tai, jog biudžeto planas buvo ganėtinai optimistiškas, todėl užsitęsus lėtesniam šalies ūkio augimui, nebus lengva jį įgyvendinti.

Ekonomisto teigimu, Vyriausybei siekiant šiemet užsibrėžto 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito rodiklio galimi trys keliai.

„Pirmas kelias yra mėginti surinkti tą pačią mokesčio sumą ekonomikai augant net šiek tiek lėčiau. Tą veikiausiai būtų galima padaryti tik efektyviau kovojant su šešėline ekonomika. Antras kelias - mėginti metų eigoje peržiūrėti biudžeto išlaidas, kurios jau yra suplanuotos. Tai turbūt mažiausiai tikėtinas ir skausmingiausias kelias. Trečias kelias yra tiesiog nesurenkant pajamų. Jei taip atsitiktų ir biudžeto pajamų planas nebūtų vykdomas, tačiau asignuotos išlaidos vis tiek būtų išleidžiamos, tai tiesiog didėtų biudžeto deficitas“, - kalbėjo G.Nausėda.

Pasak jo, biudžeto deficito planas pastaruoju atveju galėtų didėti keliais procentiniais punktais.

„Jei jis (biudžeto deficitas - BNS) pranoktų keliomis dešimtosiomis procento dalimis, tai veikiausiai tikrai nei investuotojai, nei kreditoriai pavojaus varpais dėl to neskambintų. Tačiau jei jis pranoktų reikšmingiau, sakykime būtų pasiektas dvigubai didesnis nei planuotas fiskalinis deficitas, tada turbūt tas investuototojų dėmesys būtų atkreiptas ir, deja, ne iš gerosios pusės“, - tvirtino ekonomistas.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos centrinės valdžios deficitas šiemetį sausį-vasarį buvo 241,2 mln. eurų, arba apie 0,65 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete pensininke...visai pasmaugsit...

kauniete  pensininke...visai pasmaugsit... portretas
kurkit naujas darbo vietas, o ne kalbekit apie naujus mokescius gyventojams...jau ir dabar dauguma gyventoju vos duria gal su galu... Liks tik virve ant kaklo uzsinert...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių