- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikoje pernelyg ilgai leista klostytis Laukinių vakarų sąlygoms, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių vakarų principams ir sąlygoms. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas.
Jis teigė, kad socialinė atskirtis susiklostė dėl to, jog šie procesai buvo palikti savieigai.
Laukinių vakarų ekonomika – nebepriimtina
„Atėję iš vieno kraštutinumo – neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą: pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai dauguma panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos“, – teigė G. Nausėda.
Jis vėliau kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad galbūt toks požiūris buvo tinkamas pirmaisiais nepriklausomybės metais, siekiant išjudinti ekonomiką iš mirties taško, bet pabrėžė, kad jis nebėra priimtinas.
Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos.
„Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas: giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjome link BVP vienam gyventojui vidurkio, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo prezidentas.
„Tokį neatitikimą galime paaiškinti tik vienu būdu: ekonominės ir socialinės politikos nesėkmės. Neturėjome kompaso, kam naudoti tą ekonomikos pažangą ir šiandien turime tokią prastoką situaciją“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Vytauto Didžiojo universitete Kaune penktadienį vykstančioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ prezidentas pristatė gerovės valstybės gaires.
„Gerovės valstybė yra vientisas darinys, apimantis šalies teritoriją. Jeigu mes įsivaizduojame, kad gerovės valstybė yra daug gerovės valstybėlių, kurioje kiekvienas jaučiasi sukūręs asmeninę gerovę ir jam nesvarbu, kas darosi už jo aukštos tvoros, tai ne gerovės valstybė“, – žurnalistams komentavo prezidentas.
„Už lango jau seniai nebelaksto kaubojai ir Laukinių vakarų įvaizdis neturėtų būti matomas Lietuvoje“, – teigė jis.
Svarbu naikinti „gyvulių ūkį“
Jis teigė, kad būtina didinti lėšų perskirstymą per biudžetą bei mažinti socialinę atskirtį.
Pasak prezidento, labai svarbu sutvarkyti mokestinę sistemą, kad ji būtų „žmonių bendruomenės sistema, o ne gyvulių ūkis“.
„Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos, kurios įvairiais laikotarpiais buvo įgyvendintos tik todėl, kad stiprieji sugebėjo prieiti prie įstatymų leidybos ir sau tas lengvatas įsigyvendino“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Dabar be galo sunku jas išrauti. Pats matau, kaip sunku jas išrauti ir kiek reikia padėti pastangų, kad bent vieną iš jų pajudinti“, – pridūrė jis.
Prezidentas sakė kalbantis apie visas lengvatas, kurios buvo Prezidentūros iškeltos kaip naikintinos teikiant siūlymus šių metų biudžetui.
Svarstant šių metų biudžetą, G. Nausėda lėšų pensijoms didinti siūlė rasti atsisakant arba mažinant kai kurias mokesčių lengvatas, įskaitant akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.
Penktadienį Kaune jis teigė, kad tai nebūtų ūkininkams taip skausminga, jei pavyktų pasiekti didesnių tiesioginių Europos Sąjungos išmokų Lietuvos žemdirbiams.
„Aš esu už jų reikalavimus. Aš noriu, kad tos tiesioginės išmokos pasiektų kaip galima greičiau tą 100 proc. ES vidurkio. Tada man žemdirbiai sako: tada mes, prezidente, žiūrėsime ir į jūsų iniciatyvas lengvatų mažinimo klausimais visiškai kitomis akimis“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat priminė, kad šiuo metu galioja skirtingi Gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir išreiškė viltį, kad sutarimą dėl jo siekiamų pokyčių įgyvendinimo pavyks pasiekti su Vyriausybe, pradėsiančia dirbti po šių metų Seimo rinkimų.
Akcentavo susitarimo svarbą
Konferencijoje kalbėjęs prezidentas akcentavo, kad plėtojant ekonomiką svarbu nepamiršti aplinkosaugos problemų, o kalbant apie švietimą svarbu ugdyti sąmoningumą ir toleranciją. Jis taip pat teigė, kad gerovė nėra atsiejama nuo geros savijautos.
Pasak jo, norint sukurti gerovės valstybę būtina ilgai ir nuosekliai dirbti bei sugebėti susitarti.
„Turėsime išmokti susitarti, o susitarus – laikytis duoto žodžio“, – pabrėžė G. Nausėda.
Konferencijoje susirinkę mokslininkai ir švietimo, ekonomikos, sociologijos, politikos ekspertai diskutuoja apie gerovės valstybės idėją ir jos įgyvendinimą.
Renginyje pranešėjai kalba apie įvairius gerovės aspektus – ne tik politinius ar ekonominius, tačiau ir psichologinius, švietimo klausimus, regionų problematiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą3
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai16
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...