- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valstybė yra pasirengusi didinti skolą gelbėdama ekonomiką, tačiau kartu pabrėžia, kad verslininkai turi elgtis socialiai atsakingai darbuotojų ir partnerių atžvilgiu.
Šalies vadovo teigimu, koronaviruso krizė numetė kai kurių verslininkų kaukes.
„Tokios sudėtingos aplinkybės, kurios šiuo metu yra išryškėjusios, jos ir padeda nukristi kaukėms“, – interviu BNS penktadienį sakė G. Nausėda.
Lietuvoje įvedus karantiną, žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad kai kurios stambios įmonės jau pirmą dieną paskelbė apie užsakymų ir mokėjimų stabdymą ar net pasiūlė savo darbuotojams imti nedarbingumą medikams meluojant apie turėtą kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis.
Tuo nmetu nemažai kitų verslininkų dovanojo medicinos įrangą ir apsaugos priemones medikams, pasiūlė jiems nemokamų paslaugų.
„Šiandien vieni verslininkai rašo žinutes ir laiškus apie tai, kaip mes galime prisidėti prie to, kad visuomenė kuo greičiau įveiktų koronavirusą, ką mes galime pagaminti, kur pervesti savo lėšas į specialiuosius fondus, iš kurių tai būtų finansuojama. Gi kiti tartum niekur nieko reikalauja tokių pačių nuomos mokesčių iš savo nuomininkų, kaip teisingai pastebėjote, reikalauja iš savo darbuotojų meluoti ir naudotis valstybės parama net nesant tam reikiamo pagrindo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuvos prezidento teigimu, prasidėjus krizei dalis verslininkų tikrai turi galimybę naudotis iš pelno sukauptais rezervais.
„Aš pirmiausiai apeliuočiau į tai, kad verslas per keletą pastarųjų metų išgyveno tikrai įspūdingą augimo laikotarpį. Tą mes puikiausiai matėme ir iš pelningumo rodiklių, kurie kai kuriuose sektoriuose buvo tikrai gerokai didesni nei vidutiniai ir tai tęsėsi metų metus. Tai ar tikrai šiandien yra taip, kad viena ar dvi savaitės prasidėjusio tam tikro ekonominio nuosmukio jau reiškia, kad šie visi pinigai išgaravo? Ar tikrai nėra tų rezervų, kurių sąskaita verslas galėtų bent jau nedidinti panikos ir nesakyti, kad esame labiausiai nuskriausti pasaulyje?“ – kalbėjo G. Nausėda.
Valstybė tikrai pasirengusi bristi į skolą, gelbėdama pirmiausiai patį verslą ir, kas dar svarbiau, žmonių darbo vietas bei pajamas.
„Mano raginimas – būkime adekvatūs, būkime savo valstybės piliečiai ir jauskime verslo atsakomybę prieš visuomenę. Šiandien visiems yra nelengva, bet turbūt lengviausia būtų atsistoti į teisėjo poziciją ir sakyti, kad jūs privalote mumis pasirūpinti. Visi mes privalome pasirūpinti pirmiausia visuomene, ir tik tada jau, žinoma, savo asmeniniais interesais“, – teigė šalies vadovas.
Siekiant sumažinti neigiamas pasekmes, šią savaitę buvo patvirtintas 2,5 mlrd. eurų planas padėti išsaugoti įmones ir darbo vietas, jis numato mokesčių atidėjimą, darbuotojų atlyginimų kompensavimą.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva yra pasirengusi didinti skolą, kad išsaugotų darbo vietas.
„Valstybė tikrai pasirengusi bristi į skolą, gelbėdama pirmiausiai patį verslą ir, kas dar svarbiau, žmonių darbo vietas bei pajamas“, – sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Europos Komisija nusprendė suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo dėl biudžeto deficito, o Europos Centrinis Bankas – padidinti pinigų kiekį apyvartoje, kad būtų galima lengviau kredituoti vidutines ir smulkias įmones.
„Šiandien mes nebegalime gulėti toje Prokrusto lovoje, kurią numato stabilumo ir augimo paktas, tad dabar turime visus patikinimus, kad valstybės gali eiti į didesnio skolinimo programas, daugiau skolintis, didinti viešąsias išlaidas ir numatyti tam tikrus mechanizmus, kurie kompensuotų neišvengiamą valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą, nes įžengiame į visai kitą ekonominės raidos stadiją“, – sakė G. Nausėda.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso krizės šiemet susitrauks nuo 1,3 iki 2,8 proc., tačiau su sąlyga, kad virusas bus suvaldytas pirmąjį metų pusmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...