- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
-
G. Nausėda: Lietuva pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką.
Taip jis kalbėjo penktadienį susitikime su 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo misija, kuriai pristatė investavimo galimybes Lietuvoje bei aptarė prioritetinį sinchronizacijos projektą, pranešė Prezidentūra.
„Abiejų šalių verslo ryšiai įgauna pagreitį. Japonija yra svarbiausia Lietuvos politinė ir ekonominė partnerė Azijoje, tad nenuostabu, kad matome didžiulį šios šalies įmonių domėjimąsi Lietuva. Palanki verslo aplinka, lyderystė gyvybės mokslų ir finansinių technologijų srityse, vykdomi strateginiai energetikos ir transporto projektai lemia vis aktyvesnį Japonijos įmonių susidomėjimą“, – pranešime sakė šalies vadovas.
Susitikime G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva dėl vykdomų projektų, išplėtotų paslaugų, talentingų darbuotojų ir geografinės padėties patraukli tiesioginėms užsienio investicijoms informacinių ir ryšių technologijų, kibernetinio saugumo, gyvybės mokslų, transporto ir logistikos, gamybos ir energetikos sektoriuose.
Anot pranešimo, plėsti prekybą turėtų šiemet pasiektas Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarima. Tai didžiausias ES laisvosios prekybos susitarimas, apimantis beveik trečdalį pasaulio BVP.
Prezidentas Japonijos bendroves pakvietė dalintis gerosios praktikos žiniomis elektros sistemos valdymo srityje, energijos gamybos ir kaupimo sprendimais bei naudotis Lietuvos transporto ir logistikos tiekimo grandine, prisidėti prie infrastruktūros įrengimo.
Susitikimas yra atsakomasis vizitas po Prezidento apsilankymo Japonijoje, kur spalio mėnesį G. Nausėda atidarė abiejų šalių verslo forumą, susitiko su „Keidanren“ vadovybe ir įmonėmis. Su šia verslo misija per Baltijos šalis atvyksta 14 kompanijų vadovai, tarp jų – „Sumitomo“, „Mitsubishi“, TEPCO, „Hitachi“, „Japan Airlines“ ir kitų įmonių atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...