- Kornelija Mykolaitytė/ELTA, Vytautas Budzinauskas/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos finansavimas leidžia spartinti elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektą.
G. Nausėda kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais Krišjaniu Kariniu, Jüriu Ratasu ir Mateuszu Morawieckiu Europos Vadovų Taryboje su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyena aptarė sinchronizacijos pažangą.
„Europos Komisijos indėlis, užtikrinant Baltijos šalių elektros sistemų integraciją į Europos Sąjungą, ir vakar dienos ES CEF (Connecting Europe Facility) komiteto sprendimas skirti sinchronizacijos projektui 720 milijonų eurų finansavimą turi strateginę reikšmę sėkmingam sinchronizacijos projekto įgyvendinimui. Baltijos šalys ir Lenkija yra tvirtai pasiryžusios spartinti projekto eigą ir visiškai jį baigti vėliausiai iki 2025 metų“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, beveik pusė šios sumos bus skirta Lietuvai.
„Beveik pusė sumos bus skirta Lietuvai, apie 300 mln. eurų. Manau, kad Įskaitant ir tas priemones, kurių mes ėmėmės tobulindami teisės aktus, visi šitie dalykai padės įgyvendinti projektą dar greičiau ir dar sėkmingiau“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.
Tuo metu U. von der Leyen pakvietė projekto dalyvius nedelsiant parengti techninius susitarimus, reikalingus sklandžiam sinchronizacijos įgyvendinimui.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau sakė, kad „maksimaliai realus“ sinchronizacijos įgyvendinimo terminas yra 2025 metai.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungti prie žemyninės Europos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 metais.
Ž. Vaičiūnas: EK parama sinchronizavimui – beprecedentė
EK Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrus 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 300 mln. eurų, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad tai yra beprecedentė parama.
Anot jo, Baltijos šalių paraiška buvo įvertinta aukščiausiais balais, dėl to skirtas maksimalus finansavimo intensyvumas – 75 proc.
„Vertinant pastaruosius dvejus metus, jau bus skirta (sinchronizavimui – BNS) daugiau nei vienas milijardas eurų. Svarbu, kad finansinės parama leis užtikrinti kritiškai svarbios infrastruktūros įgyvendinimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...