G. Nausėda apie siūlomą visuotinį NT mokestį: atskiri įstatymai traukiami kaip zuikiai iš kepurės

Šalies vadovas atkreipia dėmesį, kad Finansų ministerijos suburta mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė savo veiklos rezultatų taip ir nepateikė, o dabar vėl yra teikiami pavieniai projektai.

„Truputį gaila, kad mes vėl traukiame atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės. Tai nėra labai gerai. Žinome, kad buvo suorganizuota speciali mokesčių politikos grupė prie Finansų ministerijos, kuri dirbo tikrai pakankamai ilgai ir intensyviai. Dabar mes vėl svarstome kažkokius iš konteksto ištrauktus vienus ar kitus įstatymus vietoje to, kad pamėgintume vieną kartą sistemiškai išspręsti mūsų mokesčių politikos klausimus“, – ketvirtadienį interviu TV3 televizijai sakė G. Nausėda.

Truputį gaila, kad mes vėl traukiame atskirus įstatymus kaip zuikius iš kepurės.

Ketvirtadienį Finansų ministerija kartu su idėja įvesti visuotinį NT mokestį pateikė siūlymus dėl savivaldybių skolinimosi galimybių didinimo. Visgi šalies vadovas išreiškė nusivylimą, kad šio klausimo svarstymą Vyriausybė, jo vertinimu, vilkino taip ilgai, nors panašus Prezidentūros siūlymas Seimui buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje.

„Šiek tiek apgailestauju, kad kai kurie sprendimai, kurie galėtų būti puikiausiai priimami pakankamai greitai ir sklandžiai, dėl kartais sunkiai suprantamų priežasčių užstringa, pavyzdžiui, dėl to, kad Vyriausybė nepateikia savo išvados. Kaip galima paaiškinti tai, kad kai kurie įstatymai laukia Vyriausybės išvados po keturis penkis mėnesius. Nejaugi tai galima paaiškinti užimtumu“, – svarstė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

Pasak Gintarės Skaistės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui.

Ministrės teigimu, šis siūlymas savivaldybėms suteikia platesnes skolinimosi galimybes nei Prezidentūros Seimui jau pateiktas projektas.

„Prezidentūra siūlė leisti papildomą galimybę skolintis teminiams projektams įgyvendinti, tai skaitmenizacijos ir žalinimo projektams. Tuo tarpu mūsų siūlymas yra, kad visiems Europos Sąjungos arba kita tarptautine parama finansuojamiems projektams būtų galima skirti skolinimosi dalį kofinansavimui“, – aiškino G. Skaistė.

Dar gruodžio mėnesį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis siekiama stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Nors projektas buvo pateiktas dar praėjusių metų pabaigoje, tačiau Vyriausybė savo išvados dėl pataisų nepateikė daugiau nei pusmetį. Susiklosčiusią situaciją anksčiau komentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis balandžio pabaigoje kalbėjo, kad jam susidaro įspūdis, jog Ministrų Kabinetas šią Prezidentūros iniciatyvą „marinuoja“.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad Vyriausybė iki šiol nėra pateikusi išvados dėl Prezidentūros inicijuoto konstitucinio pataisų, kadangi Ministrų Kabinetas ketina teikti dar geresnį projekto variantą.

Kartu su idėja dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo, G. Skaistė pristatė siūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Ministrė pabrėžia, kad didinant savivaldybių skolinimosi galimybes, joms reikalingi ir tvarūs pajamų šaltiniai, todėl siūloma visas iš NT mokesčio surinktas lėšas pervesti į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m senos statybos – 4-5 eurais per metus.

Tuo metu brangesnis turtas, pavyzdžiui, 177 tūkst. eurų vertės butas Vilniaus senamiestyje, sudarytų 110,89 euro mokestį per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.