- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda virtualioje apskritojo stalo diskusijoje išmanių miestų ir regionų plėtros klausimais akcentavo unikalią galimybę Lietuvai tapti inovacijų lydere Europoje, pasinaudojant liepos mėnesį išsiderėtu istoriniu ES Daugiametės finansinės programos ir ES Gaivinimo fondo finansavimu.
„Šiandien Lietuva stovi ant galimybių slenksčio, kaip ir 2004 metais, stojant į ES. Suderėtos istorinio dydžio ES Gaivinimo fondo ir Daugiametės finansinės programos lėšos suteikia nepaprastą galimybę stiprinti ir transformuoti ekonomiką. Šios lėšos gali sukurti konkurencingesnį šalies ūkį ir pagerinti mūsų piliečių pragyvenimo lygį, ypač skiriant dėmesį regionų suklestėjimui, kuriant išmanius miestus ir miestelius“, – sakė prezidentas.
Valstybės vadovas priminė, kad dar spalio mėnesį pristatytoje gerovės valstybės vizijoje atkreipė sprendimų priėmėjų dėmesį į būtinybę orientuoti Lietuvos ekonomiką į pridėtinės vertės kūrimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir investuojant į regionų plėtrą.
Šalies rūpinimasis regionų ateitimi, prezidento nuomone, prasideda nuo regionų finansinio savarankiškumo skatinimo. Prezidentūra kartu su „Kurk Lietuvai“ 2020 metais pristatė tyrimą ir veiksmų planą, orientuotą į regionų įgalinimą. Rugsėjo mėnesį prezidento inicijuotą memorandumą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimo pasirašė politinių partijų vadovai.
„Išmanių miestų ir regionų plėtra pirmiausia yra galimybės žmogui gyventi prasmingą ir visapusišką gyvenimą, nesvarbu, ar sostinėje, ar mažame miestelyje. Pasitelkę technologinį progresą, galime sumažinti regioninę atskirtį, užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir viešoji infrastruktūra būtų patogesnė mūsų piliečiams, ekologiškesnė, patikimesnė, labiau pritaikyta tam tikroms pažeidžiamoms grupėms“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad išmanių technologijų ir sprendimų pritaikymas miestų ir regionų plėtroje yra galimybė suvienyti visuomenę. Tai ypač svarbu Lietuvai, kovojančiai su pandemijos plitimu ir jos padariniais.
Šalies vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, pasiūlė formuoti naują programą ar fondą, skirtą investicijoms į šalies regionus, siekiant sukurti išmanesnius šalies regionus, patogesnius gyventi tiek jaunimui, tiek mūsų senoliams.
Prezidentas G. Nausėda savo kalboje akcentavo, kad Lietuva jau yra nuėjusi ilgą kelią stiprindama ekonomiką ir gerindama piliečių pragyvenimo lygį. Pasak šalies vadovo, XXI amžiaus pradžioje Lietuvos BVP vienam gyventojui tesudarė apie 40 proc. ES vidurkio, o šiuo metu šis rodiklis pasiekė apie 80 proc. ES lygio. Lietuvos ekonominis progresas šiuo aspektu yra antrasis geriausias rezultatas visoje ES.
Virtuali diskusija, skirta išmanių miestų ir regionų plėtros temai, organizuojama prezidento iniciatyva kartu su Prancūzijos ir Lietuvos viešosiomis institucijomis, ambasadomis bei Prancūzijos ir Lietuvos verslo bendruomenėmis. Šis renginys – tai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono darbo vizito Lietuvoje tęsinys, įtvirtinantis glaudžius dvišalius santykius ir bendradarbiavimą.
Pranešimus, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, virtualioje diskusijoje skaitė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Prancūzijos verslo asociacijos pirmininkas Gérardas Wolfas, Dižono miesto savivaldybės atstovas Denis Hameau, Tauragės meras Dovydas Kaminskas, Vilniaus savivaldybės patarėja Eglė Radvilė, VŠĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, šalies verslo atstovai ir kiti konferencijos dalyviai.
Renginyje dalyvavo daugiau nei 100 Lietuvos ir Prancūzijos savivaldos bei centrinės valdžios, verslo bendruomenės atstovų. Diskusija siekiama paskatinti Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą miestų ir regionų plėtros, inovacijų diegimo srityse bei pasiruošti savivaldybių investicijų programos sudarymui iš ES Gaivinimo fondo investicijų plano lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...