- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei nusprendus, kad nuo pirmadienio atvirose erdvėse vykstančiuose renginiuose gali rinktis ne daugiau kaip 300 žiūrovų, uždarose – ne daugiau 100, Renginių industrijos asociacijos direktorius Gediminas Jaunius teigia, kad nustatyti skaičiai yra maži. Jo teigimu, Vyriausybės paskelbtame plane taip pat trūksta dėmesio arenoms, kurios, pasak G. Jauniaus, yra pajėgios įvykdyti keliamus reikalavimus žmonių saugumui.
„Mums šitie skaičiai kelia daug klausimų, kokia logika remiantis jie buvo nustatyti. Dabar, stebint visuomeninį gyvenimą, kiek žmonių buriuojasi gatvėse, baruose, turime ir informacijos, kad per didžiuosius pramogų ir prekybos centrus pereina apie 25 tūkst. žmonių per dieną, mes nesuprantame, kodėl tokie maži skaičiai yra nustatyti renginiams“, – sakė asociacijos atstovas.
Anot G. Jauniaus, renginių sektorius teikė savus pasiūlymus Vyriausybei. Pasak jo, siūlyta, kad patalpų viduje galėtų rinktis iki 500 žmonių, o lauke – iki tūkstančio.
„Mes siūlėme Vyriausybei planą, kad iki 500 žmonių galėtų būti patalpų viduje, aišku, priklausomai, nuo to, kokio jos dydžio ir ar yra pajėgios išlaikyti reikiamus atstumus. Atstumų niekas nekvestionuoja. Siūlome lauko renginiuose pradėti nuo 1 tūkst. žmonių, o rugpjūtį, jei situacija neblogės, leisti žmonėms rinktis pagal erdvės galimybes sutalpinti žmones laikantis saugaus atstumo reikalavimų“, – Eltai sakė G. Jaunius.
Pasak jo, dabartinis Vyriausybės priimtas planas neatliepia industrijos poreikių, be to, anot G. Jauniaus, jame pasigendama ekonominės logikos.
„Tas planas, kuris priimtas dabar, atrodo naudingas tik biudžetinių kultūros įstaigų sektoriui, kurios jau gali vykdyti veiklą, jų dalį pajamų dengia valstybės pinigai, tačiau ekonominė logika kol kas normaliems renginiams pagal tuos skaičius nesusidėlioja“, – tikino jis.
Renginių industrijos asociacijos direktorius akcentuoja, kad Vyriausybės plane taip pat pasigendama atskiro dėmesio šalies arenoms.
„Tiek išvystytos arenų infrastruktūros neturi jokia aplinkinė šalis, turint omenyje, kokio dydžio šalis esame ir kiek turime arenų. (...) Arenos geba talpinti tikrai daugiau nei 300 žmonių, išlaikydami atstumus, atskirus patekimus ir tikrai žymiai geriau nei daugelis pramogų centrų užtikrinti, kad žmonės saugiai įeitų, išeitų, o jų srautai būtų suvaldyti“, – tikino G. Jaunius.
„Renginių organizatoriai yra netgi pateikę atskirus planus Vyriausybei, kaip arenos galėtų veikti, tačiau į tai kol kas nėra atsižvelgiama“, – pridūrė jis.
Anot asociacijos direktoriaus, kol kas sunku prognozuoti, kokie atlaisvinimai sektoriui galimi po kelių savaičių ar mėnesio. Visgi, pabrėžia jis, vyraujantis nekonkretumas trukdo renginių organizatoriams sistemingai planuoti savo veiklą.
„Neturėdami konkretumo, aiškumo, mes negalime susiplanuoti savo veiksmų. Renginys nenutinka tada, kai Vyriausybė pasako: darykite. Tam reikia 6 savaičių, kad būtų išreklamuota, pasiruošta. Tai procesai, kurie turi įvykti. Tas nekonkretumas atrodo varginamai, žalingai ir nepamatuotai. Situacija jau seniai nesikeičia, (...) tas pats procesas jau yra nuvarginęs ir gana įpykinęs“, – sakė jis.
Vyriausybės sprendimu nuo birželio 1 dienos Lietuvoje gali vykti iki 100 žmonių pritraukiantys renginiai uždarose erdvėse ir iki 300 atvirose, laipsniškai, kas dvi savaites, didinant leidžiamą renginių dalyvių ir (ar) žiūrovų skaičių. Į jį neįskaičiuojami atlikėjai, organizatoriai ir aptarnaujantis personalas.
Nustatyta, kad atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 1 m, o uždarose – mažiausiai 2 m atstumas tarp žiūrovų, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Uždaras erdves, skirtas dalyviams (žiūrovams), leidžiama užpildyti ne daugiau nei 30 procentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...