- Sniegė Balčiūnaitė, Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva, siekdama išvengti ekonomikos perkaitimo ir sukaupti rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti ekonominės krizės atveju, vykdo neutralią fiskalinę politiką, atsakydamas į parlamentinės opozicijos pateiktus klausimus teigė finansų ministras Vilius Šapoka.
„Bendra Europos Komisijos rekomendacija yra išlaikyti neutralią fiskalinę politiką, kad ekonomika nebūtų nei išskirtinai skatinama, nei slopinama. Papildomas pinigų įliejimas į Lietuvos ekonomiką šiuo metu galėtų ją perkaitinti, todėl sukauptus rezervus turime naudoti tik ekonomikos nuosmukio atveju“, – sakė V. Šapoka.
„Kai ekonomika yra šilimo fazėje mes ciklines pajamas turime dėti į rezervus. Tą ir darome“, – pridūrė jis.
V. Šapoka pripažino, kad dabartinė Europos Centrinio Banko pinigų politika turi itin skatinantį poveikį ir gali būti žalinga Lietuvos ekonomikai.
„Europos Centrinio Banko vykdoma pinigų politika yra taikoma bendrai euro zonai, neatsižvelgiant į individualius šalių skirtumus, dėl to Lietuvos bankas turi makroprudencinės priežiūros standartą tam, kad skirtinguose aktyvuose nesusiformuotų burbulai. Lietuvos bankas šia teise intensyviai naudojasi“, – teigė V. Šapoka.
„Jeigu be jokių stabdžių leistume, kad Europos Centrinio Banko pinigų politika visa apimtimi pasiektų mūsų ūkį, jis tikrai perkaistų, dėl to su makroprudencinės ir fiskalinės politikos priemonėmis mes užtikriname šalies finansų stabilumą“, – pridūrė jis.
Atsakydamas į klausimą, kodėl Vyriausybė neplatina reikšmingo obligacijų kiekio, kai rinkoje jų palūkanos praktiškai yra neigiamos, V. Šapoka pabrėžė, kad ministerija valstybės vardu skolinasi laikydamasi įstatymuose nustatytų limitų. Anot ministro, šiemet tarptautinėse rinkose palankiomis sąlygomis jau pasiskolinta 1,5 mlrd. eurų, o vidaus rinkoje – dar apie 1 mlrd. eurų.
„Šitos lėšos yra skirtos esamai skolai refinansuoti palankesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2020 metais išpirksime beveik 2 mlrd. eurų emisiją, kuri buvo išleista prieš dešimtmetį, jos palūkanos siekia 7,625 procento. Vien šios emisijos refinansavimas leis sutaupyti beveik 80 mln. eurų per metus“, – tvirtino V. Šapoka.
Jis taip pat pabrėžė, kad papildomai skolintis vien tik dėl palankių rinkos sąlygų neverta.
„Mes tikrai labai gerai tvarkomės formuodami rezervus, o skolas net ir su mažomis palūkanomis vis tiek reikės grąžinti. O kadangi mes (skolindamiesi papildomai – BNS) padidintume skolą, mes prisiimtume ir refinansavimo riziką, nes tokios sąlygos ir palūkanos, kokios yra dabar, amžinai nesitęs“, – tvirtino ministras.
V. Šapokos teigimu, 2020 metų biudžeto projektas dar yra ruošiamas ir, kaip numato įstatymai, Seimui bus pateiktas iki spalio vidurio. Iki spalio 15 dienos biudžeto projektas taip pat turės būti pateiktas ir Europos Komisijai bei Euro grupei.
Europos Komisija savo išvadą dėl projekto atitikimo fiskalinei drausmei turi pateikti iki lapkričio 30 dienos, kad prireikus būtų galima atlikti tam tikras korekcijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...