- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Augantis imunitetą įgijusių žmonių skaičius, mažėjantys ūkinės veiklos suvaržymai ir palankesnė išorės aplinka kloja pamatus spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui šiais ir kitais metais. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2021–2024 metams.
Po sąlyginai nedidelio pandemijos sukelto nuosmukio 2020 metais, Lietuvos ekonomika šių metų pradžioje atsigavo. Bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį metų ketvirtį augo 1,2 proc. Finansų ministerijos skaičiavimais, 2021 metais šalies ekonomika augs sparčiau, nei buvo numatyta pavasarį – 2021 m. BVP augimas sieks 4,1 proc. 2022 metais ūkio augimas, numatoma, paspartės iki 4,4 proc., o 2023–2024 metais ūkio plėtra turėtų kasmet siekti po 3,5 proc. Ekonomikos augimą skatins stiprėjanti vidaus ir išorės paklausa.
Numatoma, kad situacija darbo rinkoje gerės – nedarbo lygis sieks 7,6 proc., lyginant su 8,5 proc. praėjusiais metais, o užimtų gyventojų skaičius, po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai, išaugs 0,4 proc. Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą turėtų paskatinti laisvėjantys ūkinės veiklos suvaržymai ir prasidedantis „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 1,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,8 proc.
Įvertinus pasikeitusias prielaidas dėl darbo užmokesčio (DU) augimo, vidutinio mėnesinio bruto DU pokyčio projekcija šiems metams didinama nuo 5,2 proc. iki 7,9 proc. 2022 ir vėlesniais metais DU augimo tempas kiek sulėtės, tačiau išliks virš 5 proc. per metus. Tiek 2021 metais, tiek ir 2022–2024 metų laikotarpiu DU augimo tempas viršys infliaciją, todėl darbuotojų perkamoji galia ir toliau augs.
Infliacijos metinis tempas 2021 metų pirmąjį ketvirtį išliko žemas, tačiau nuo kovo jį didina aukštesnės energijos prekių kainos. Kovo mėnesį metinė infliacija pakilo iki 1,6 proc., balandį – iki 2,4 proc. Gegužę metinė infliacija išaugo iki 3,5 procento – greta išaugusių energijos kainų, spartesnį kainų augimo tempą skatino aukštesnės pramoninių ne energijos prekių, maisto produktų ir paslaugų kainos.
Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir pasikeitusias technines prielaidas dėl naftos kainų, numatoma, kad šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 2,6 proc. 2022 metais infliacijos tempas turėtų lėtėti iki 2,2 proc., o 2023–2024 metais siekti 2 proc. Pažymėtina, kad spartėjant ūkio augimui ir laisvėjant karantino apribojimams, trumpuoju laikotarpiu išlieka rizika dėl spartesnio infliacijos tempo didėjimo.
Investicinį procesą šalyje vidutiniu laikotarpiu skatins pagal Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę įgyvendinami projektai, atsigavusios verslo investicijos ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Numatoma, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas šiemet galėtų augti 6,4 proc., o 2022–2024 m. paspartėti ir augti vidutiniškai po 8 proc. per metus.
Vakcinavimo procesui įgavus pagreitį, gerėjant gyventojų finansinei padėčiai ir mažėjant ūkinės veiklos suvaržymams namų ūkių vartojimo išlaidos per 2021 metus galėtų augti 4 proc. Vidutiniu laikotarpiu DU didėjant spartesniu tempu nei kainos namų ūkių vartojimo išlaidos 2022–2024 metais galėtų augti vidutiniškai 3,8 proc. per metus.
Sparčiau atsigaunanti užsienio paklausa ir Lietuvos eksportuotojų gebėjimas pasinaudoti pandemijos suteiktomis galimybėmis sudaro pagrindą tikėtis spartesnės, nei buvo numatyta pavasarį, Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto plėtros. 2021 metais tikėtinas 8 proc. prekių ir paslaugų eksporto augimas. Numatoma, jog vėlesniais vidutinio laikotarpio metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 7 proc. per metus.
Prielaidos ir rizikų veiksniai
Sudarant šį scenarijų, prielaidos dėl išorės aplinkos buvo palankesnės, nei sudarant kovo mėnesio scenarijų. Numatomas spartesnis tiek pasaulio, tiek pagrindinės Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinkos – ES atsigavimas.
Vis dar išliekantis didelis neapibrėžtumas dėl naujų viruso atmainų, pandemijos suvaldymo globaliu mastu terminų, neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo masto, geopolitinės įtampos bei galima įtampa finansų rinkose, galimai neatsakingas pavargusios nuo ilgą laiką trunkančių ribojimų visuomenės elgesys išlieka esminiais neigiamos rizikos veiksniais, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis. Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos – tai sparti masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bei geresnės demografinės tendencijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...