- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų pabaigoje vykusi „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų manė, jog per ateinančius 12 mėnesių jų šeimos finansinė padėtis pablogės, o daugiau nei pusė – kad pablogės Lietuvos ekonominė padėtis. Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad šalies gyventojų pesimizmui įtaką neišvengiamai daro besitęsiantis karantinas, tačiau pažymi, kad optimistiškai nuteikia kiek geriau vertinama šeimos finansinė padėtis.
„Žmonių pesimizmui įtaką greičiausiai daro ne kas kitas, o pandemijos nulemtas karantinas. (...) Tai yra ganėtinai natūralus efektas, pastebimas ir Europoje, kad vis tik žmonių nuotaikos po truputį linkusios blogėti. Žinoma, Lietuvoje šiuo atveju pablogėjimas yra didesnis. Reikia suprasti, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie ne tik yra priversti sėdėti namuose, bet neturi pajamų šaltinio, ar gyventi iš tų kelių šimtų eurų, kuriuos jiems moka kaip išmoką“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
Reikia suprasti, kad iš tiesų yra daug žmonių, kurie ne tik yra priversti sėdėti namuose, bet neturi pajamų šaltinio, ar gyventi iš tų kelių šimtų eurų, kuriuos jiems moka kaip išmoką.
„Arba žmogus, esantis prastovose, nors ir gauna pajamas, bet nedirba, savęs nerealizuoja, ir jam galbūt darosi sunku psichologiškai, kyla klausimas, o kas, jei dar du mėnesius reikės būti prastovoje, o kas, jei apskritai nebereikės grįžti į darbą?“ – svarstė jis.
Anot ekonomisto, teigiamai nuteikia faktas, kad, palyginti su šalies ekonomine situacija, respondentai optimistiškiau vertino savo šeimos finansus.
„Džiugu, kad yra mažiau pesimistiškai galvojančių apie savo šeimos finansus negu apie valstybės. Tai rodo, kad vis tik tame pesimizme yra tam tikra optimizmo dalelė: galbūt kitiems ir bus blogai, bet aš pats kažkaip susitvarkysiu geriau negu kiti. (...) Kitas dalykas, manau, kad apklaustieji žmonės (...) kokybiškiau ir tiksliau yra linkę vertinti savo asmeninius finansus, ir šis rodiklis tikriausiai yra tvaresnis šiuo atveju“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat teigė, kad, nors žinia, jog didžioji visuomenės dalis galėtų būtų paskiepyta iki liepos mėnesio pradžios, galėtų nuteikti teigiamai, šalies gyventojų nerimą gali kelti pasaulyje fiksuojamos viruso mutacijos.
„Manau, kad daugiau mažiau visi sprendžia apie padėtį ateityje, remdamiesi buvusio ir ateinančio mėnesio prognozėmis. Kalbant apie vakcinaciją, tai iš esmės tėra laiko klausimas, ji vis tiek pavyks, nes liko tik gamybos ir tiekimo klausimai. Tuo pačiu nežinoma, ar vis tik Lietuvos nepasieks kokia (nuožmesnė COVID-19 – ELTA) atmaina. Dabar jau girdime apie Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje ir Jungtinėje Karalystėje cirkuliuojančias viruso atmainas, kurios, natūralu, kels klausimą dėl vakcinos efektyvumo“, – kalbėjo jis.
Marius Dubnikovas. D. Labučio / ELTOS nuotr.
M. Dubnikovas pridūrė, kad kol kas realiausias faktorius, kuris galėtų pakelti šalies gyventojų optimizmą, yra aiškios karantino pabaigos prognozės.
„Sakyčiau, vakcinacija nėra tas kriterijus. Kai virusas pasitrauks ir karantinas bus atšauktas, tai bus svarbesnis dalykas. (...) Šiuo atveju labai svarbu įvardinti arba labai aiškiai suvokti tą datą, (...) kada vakcinacija pasieks tokį lygį, kai mes galime teigti, jog situacija yra suvaldyta“, – teigė jis.
Anot ekonomisto, pasibaigus karantinui iš tiesų galima tikėtis naujo ekonomikos suklestėjimo.
Manau, kad po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti.
„Manau, kad po to, kai drąsiai galėsime išeiti iš karantino, ekonomika turėtų suklestėti. Optimizmas žmonių akyse bus pakankamai didelis, kai tiek mėnesių visi buvo priversti užsidaryti ir apsiriboti. Tad pirmas žingsnis bus padaryti visa tai, ko nebuvo galima daryti prieš tai“, – tikino jis.
2020 metų pabaigoje vykusi rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad keturi iš dešimties (41 proc.) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų manė, kad per ateinančius 12 mėnesių jų šeimos finansinė padėtis pablogės: 11 proc. nurodė, kad labai pablogės, ir 30 proc., kad šiek tiek pablogės.
Tokia pat dalis (39 proc.) tikėjosi, kad jų šeimos finansinė padėtis 2021 metais nepasikeis (nei pagerės, nei pablogės), o kiek mažiau nei dešimtadalis (8 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per metus pagerės: 1 proc., kad labai pagerės, ir 7 proc., kad šiek tiek pagerės. 12 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tuo metu daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų manė, kad per ateinančius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė padėtis pablogės: 18 proc. nurodė, kad labai pablogės, ir 40 proc., kad šiek tiek pablogės.
Ketvirtadalis (23 proc.) manė, kad ekonominė padėtis 2021 metais nepasikeis, o kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) atsakė, kad šalies ekonomika per šiuos metus pagerės (1 proc. – labai pagerės ir 12 proc., kad šiek tiek pagerės). 6 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...