- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tuoj pradėsime paskutinį 2021-ųjų mėnesį ir metas pasižiūrėti, kas verslas ir dirbančiųjų rinkoje buvo labai gerai, o kas gali ir šiek tiek neraminti, informuoja LNK. Apie visas tendencijas pasakoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
– Norėtųsi pradėti nuo gerų žinių. Klokite, kas fantastiško įvyko 2021 metais ir kuo mes pagaliau galime pasidžiaugti?
– Gerai tai, kad mes iš pandemijos išlipome visiškai sausi, galima sakyti. Apart kelių verslų sektorių, kurie susidūrė su problemomis – viešbučiai, maitinimas ir kt. Visas linkęs verslas gauna milžiniškas lėšas iš eksporto. Tiek paslaugos, tiek prekės iš Lietuvos plaukia rekordinėmis apimtimis. Maža to, gyventojai neperka tiek daug prekių, kiek pirkdavo galbūt prieš gerą dešimtmetį. Ir tai reiškia, kad balansas, pinigų pritekėjimas į Lietuvą yra rekordinis. Jau vien 2020 metais tas skaičius buvo geresnis negu Vokietijos, lyginant su ekonomika. Pinigų Lietuvoje tikrai yra ir jų pakaks ir kitiems metams vystyti verslus.
– Mums iš 2019 metų nuosmukio pavyko išbristi sausiems?
Vienareikšmiškai situacija stabilizuosis. Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų, bet kad po penkerių ar dešimties metų bus geriau – tai faktas.
– Vienareikšmiškai taip. Mes esame aukščiau ir ko gero, kad kitais metais kilsime dar aukščiau.
– Bet kitais metais mes tikrai kilsime aukščiau paslaugų ir prekių kainomis. Infliacija, augantys kaštai neabejotinai prislėgs įmones ir galbūt netgi atsilieps galutiniam vartotojui. Kokios jūsų prognozės, kada pajusime, kad viskas brangsta? Nes jau dabar 8 proc. – kainų augimas pastebimas turbūt kiekvieno kišenei.
– Manau, kad mes pastebėjome ir pastebėsime, nes metų pabaigoje nenustebčiau, kad infliacija ir į 10 proc. įlips. Šiuo atveju verslui taip pat bus iššūkių rimtų. Kas blogesnio, jeigu reikėtų pasakyti, tai iš tiesų yra brangstančios žaliavos. Lygiagrečiai atpigo euras, žaliavos yra prekiaujamos doleriais ir mums reikia daugiau eurų nupirkti tas pačias žaliavas. Didėja atlyginimais, kas yra gerai žmonėms, bet verslui yra kaštai. Perkeliat kainas vartotojams ne visai taip seksis, kaip vyko šiais metais.
Marius Dubnikovas. G. Bartuškos / ELTOS nuotr.
– Elektra, dujos, šildymas. Natūralu, kad viskas brangs. Gamybos įmonėms tai irgi turėtų gana aštriai atsiliepti.
– Turime gerų pavyzdžių. Trąšų gamykla „Achema“ netgi sustabdė dalį gamybos dėl to, kad nebeapsimoka tiesiog gaminti produkcijos ir tenka laukti, kad atpigs dujos.
– Ką tokioms įmonėms galite pasiūlyti? Koks sėkmės receptas, kaip išgyventi infliacijos ir augančių kaštų laikotarpį? Ir ar realu, kad situacija ateityje galėtų stabilizuotis?
– Vienareikšmiškai situacija stabilizuosis. Mes galbūt negalime pasakyti, kas bus po pusės metų, bet kad po penkerių ar dešimties metų bus geriau – tai faktas.
Tikėtina, kad visi, kas nori dirbti, šiai dienai gali gauti darbą ir jeigu nori pasididinti atlyginimą, tikrai gali tai daryti arba keisti darbą ir tokiu būdu didintis atlyginimą.
– Apie atlyginimus ir nedarbo lygį. Kaip mes atrodome Europos kontekste su savo nedarbu?
– Su nedarbu atrodome pakankamai gerai, mes esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Tikėtina, kad visi, kas nori dirbti, šiai dienai gali gauti darbą ir jeigu nori pasididinti atlyginimą, tikrai gali tai daryti arba keisti darbą ir tokiu būdu didintis atlyginimą.
– Kodėl būtent dabar? Kodėl dabar tokios palankios sąlygos?
– Grįžtame prie to, kad pinigų yra labai daug. Ir kad tuos pinigus įveiklinti, įdarbinti reikia labai daug pastangų tiek iš verslo, tiek iš žmonių. Tai šiandien, kai yra aukšti rodikliai - kainų rodikliai, infliacijos rodikliai, dabar vis dar galima užsidirbti, tik reikia būti greitam.
– Ir vis dar labai didelis darbuotojų trūkumas. Dalis darbdavių bando prisivilioti net ir premijomis. Galbūt net ir tai galėtų parodyti, kad darbuotojas darbo rinkoje šiandien yra gal net ir stipresnioji pusė, ar ne?
– Aš matau vieną riziką verslui: išlaikyti darbuotojus dabar, esamoje padėtyje. Bet kitas dalykas – darbo rankų trūksta ne tik Lietuvoje, bet visur. Pavyzdžiui, Vokietijoje nedarbas siekia vos daugiau nei tris procentus. Tai reiškia, kad jeigu koronaviruso aplinka šiek tiek pagerės, tai Lietuvos verslas turės konkuruoti dėl specialistų ne tik tarpusavyje, bet labai didelė tikimybė, kad noras važiuoti dirbti į užsienį bus padidintas.
Plačiau – vaizdo įraše:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...