- Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse pieš 50 metų išnykusių eršketų išteklius ėmėsi atkurti prie Baltijos esančios valstybės. Tam parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos ir kitų šalių programa iki 2020 metų.
Kelių mėnesių eršketukai paleidžiami į Neries ir Šventosios upes, kuriose jie neršdavo nuo senų laikų. Šios karališkos žuvys gali užaugti iki kelių šimtų kilogramų, itin vertingi jų ikrai.
Daugiau nei prieš 50 metų išnykusius Baltijos jūros eršketų išteklius Lietuva ėmėsi gaivinti prieš ketverius metus. Daug didesnius darbus atlieka Vokietijos ir Lenkijos specialistai. Lenkų žuvininkai, anksčiau pirkę ikrus iš užsienio, daugiau nei prieš dešimtmetį atsivežė pirmuosius veislinius eršketus ir nemažai jų veisia vietoje.
„Mes per aštuonerius metus išleidome daugiau nei 750 tūkst. eršketų – ir smulkių, ir kiek paaugintų. Šios žuvys upėse išbūna metus, dvejus ir išplaukia į jūrą, 15–17 metų subręsta ir vėl grįžta į upes neršti. Svarbiausia, kad turėtume lėšų stebėjimams, kaip jie išgyvena, kur migruoja“, – sako Lenkijos vidaus žuvininkystės instituto profesorius Rišardas Kolmanas.
Tarptautinės konferencijos dalyviai susipažino ir su Ukrainos patirtimi atkuriant tik upėse gyvenančių sterlių – mažiausių eršketinių žuvų – išteklius. „Kalbėjome apie bendrą projektą, atkuriant sterlių išteklius Rytų ir Centrinės Europos upėse. Ukraina ir Lietuva su Lenkija galėtų kartu dalyvauti šiame projekte“, – mano Ukrainos Černovicų nacionalinio universiteto profesorius Oleksijus Khudyjus.
Vertingoms erškėtinėms žuvims parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių programa iki 2020 m. Už ES programos „Life plius“ lėšas bus perkami ikrai, įranga stebėti eršketų migracijai.
„Žadame tęsti darbus. Iki šiol stebėdavome eršketus, jų kelią iki Kuršių marių. Tačiau norime tuos tyrimus atlikti ir Kuršių mariose – stebėti, kaip jie migruoja, kada išplaukia į Baltijos jūrą“, – sako Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.
Anot specialistų, į Raudonąją knygą įrašytų Baltijos eršketų išteklių nepavyks atkurti, jei nepadės žvejai. Jų prašoma pagautą eršketą paleisti atgal į vandens telkinį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...