- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba preliminariai susitarė dėl 2021 metų Europos Sąjungos biudžeto.
Kaip pranešė Finansų ministerija, mokėjimų asignavimai šiame biudžete sieks 166,1 mlrd. eurų, įsipareigojimai – 164,3 mlrd. eurų.
Anot ministerijos, tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų apimtys yra labai artimos numatytoms Europos Komisijos parengtame biudžeto projekte, kuris buvo atnaujintas lapkričio 16 dieną.
Palyginti su šių metų biudžetu, ES įsipareigojimai susitraukė 5,5 proc., o mokėjimai padidėjo 1,2 proc.
Didžiausia 2021 metų biudžeto asignavimų dalis bus skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija pagrįstam ekonomikos gaivinimui bei bendrosioms sutartinėms kryptims – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.
Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui bei „LIFE“ programai, kurioje numatyta daugiau lėšų žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos.
Taip pat sutarta dėl išlaidų didinimo saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei.
Dėl koronaviruso pandemijos poveikio skurdui ir socioekonominėms problemoms besivystančiose šalyse, sutarta didinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.
Pasak ministerijos, Lietuvai kitų metų biudžete numatomi pakankami mokėjimai, skirti padengti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, leisiantys įvykdyti 2014-2020 metų finansinio laikotarpio metu pradėtus ES fondų finansuojamus projektus.
„Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.
Biudžete sutarta ir dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei dėl papildomo beveik 1 mln. eurų skyrimo Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui.
Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako susitarimą dėl biudžeto vertinantis itin pozityviai.
„Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – pranešime cituojamas ministras.
2021-ųjų ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021-2027 m. ES daugiametę finansinę programą.
Dėl šios programos kol kas nepavyksta susitarti, nes Lenkija ir Vengrija lapkritį vetavo Bendrijos 2021-2027 metų 1,8 trln. eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketo patvirtinimą, nepritardamos nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prekybos centruose mažėja vienkartinių indų iš plastiko
Šių metų viduryje Lietuvoje įsigaliosiant vienkartinių plastiko indų draudimui, dalis prekybos tinklų jų jau atsisakė, o dalis išparduoda paskutinius likučius arba juos nuo prekystalių nurinks paskutinę prekybos dieną. ...
-
Mažėjant keleivių vežėjai atsisakė dar daugiau reisų
Drastiškai kritus keleivių srautui tarpmiestinio susisiekimo įmonės jau atsisakė apie 80 proc. visų reisų. Jų atstovas sako, kad nuo pirmojo karantino vežėjai dirba nuostolingai, tačiau situaciją stebi ir tikisi, kad atlaisvinus judėjimo rib...
-
I. Šimonytė laiške EK priminė apie Astravo AE grėsmę7
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir vykdančiajam vicepirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, kuriame primenama apie nesaugios atominės...
-
Ištirti Lietuvoje plintančio audinių koronaviruso genomai: rasta skirtingų atmainų2
Audinių ūkiuose plinta skirtingos koronaviruso atmainos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupė nustatė Lietuvos audinėms būdingas koronaviruso genų mutacijas. Vienos jų būdingos tik gyvūnų, kitos – ir žmonių koron...
-
Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad žiemiški orai darbo vietose gali sukurti papildomų pavojų. ...
-
Vyriausybė pritarė subsidijų įmonėms teikimo tvarkai1
Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė nutarimo projektui, kuriuo nustatoma subsidijų įmonėms teikimo tvarka. ...
-
Darbo kodekso pataisos: mobingą siūlo įtraukti į šiurkščių pažeidimų sąrašą1
Darbo kodeksą siūloma papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą. ...
-
ŽŪM: itin kokybiškiems lietuviškiems produktams – specialūs ženklai
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad bus keičiamas ženklas, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. ...
-
G. Landsbergis dėl Astravo AE ketina kalbėtis su Latvija7
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl metodikos tarp trijų Baltijos valstybių, leisiančios užkirsti baltarusiškos elektros energijos patekimą į rinką, dar nėra sutarta, todėl artimiausiu metu šį klausimą ke...
-
A. Salda: sanatorijos laukia persirgusių koronavirusu žmonių1
Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija ragina valdžią koronavirusu sunkiai persirgusius žmones siųsti į reabilitaciją. Pasak jos vadovo, tai padėtų atsitiesti dabar sunkioje padėtyje esančioms sanatorijoms. ...