- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pradėti rinkti Baltijos šalių Europos Parlamento narių parašai po kreipimųsi, kuriuo reikalaujama užtikrinti, kad Baltijos žemdirbių diskriminacija būtų nutraukta. Jau šeštus metus Europos Komisija vėluoja vykdyti savo įsipareigojimą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkams suvienodinti išmokas iki Europos Sąjungos vidurkio.
„Turime konkuruoti rinkoje, kur ūkininkaujantis lietuvis, latvis ar estas vis dar gauna keliskart mažesnes išmokas nei žemdirbys iš kitos valstybės. Tai nėra priimtina", – teigia oficialų Baltijos šalių europarlamentarų kreipimąsi į ES institucijas inicijavęs Bronis Ropė.
Pasak europarlamentaro, netrukus prasidės intensyviausias trišalių derybų tarp ES institucijų etapas, todėl Baltijos šalių atstovams būtina mobilizuotis, kad naujoji Europos Komisija nebeatidėliotų to, kas jau turėjo būti padaryta dar 2013 m.
„Tai yra politinė prioritetų diskusija, turime nedelsiant iškelti nedviprasmiškus ir pagrįstus žemdirbių reikalavimus tiek naujai išrinktam Europos Parlamentui, tiek Tarybai, tiek naujai sudarytai Komisijai, kad išmokų suvienodinimo klausimas nepaskęstų naujai atėjusių Europos politikų siūlomoje darbotvarkėje", – teigia kreipimosi iniciatorius B. Ropė.
Kreipimosi dokumente reikalaujama tiesioginių išmokų konvergenciją užtikrinti dar 2021-2027 m. laikotarpiu, taip pat reikalaujama užtikrinti minimalų 196 eurų tiesioginių išmokų dydį už hektarą 2020 m. Antradienį visi Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pakviesti pasirašyti B. Ropės inicijuotą bendrą kreipimąsi dėl galutinės tiesioginių išmokų konvergencijos, kurio reikalavimais siekiama pagerinti mažiausias išmokas visoje ES gaunančių Baltijos šalių žemdirbių konkurencines sąlygas.
Europos Parlamento narių pasirašytas dokumentas bus teikiamas naujai išrinktam Europos Parlamentui, naujai sudarytai Europos Komisijai ir Europos Tarybai.
Dar 2002 m. ES Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valstybėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m.
Vėliau, 2013 m. vasario 7 ir 8 d. buvo priimtas Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur. už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Tačiau iki šiol Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos niekaip nepakyla iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...