- Simonas Petrikas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviškas skilandis, kastinys ir Lazdijų krašto medus jomis jau didžiuojasi kurį laiką, o šakotis bei „Džiugo“ sūris jų dar tik laukia. Jomis ženklinamas visos Europos kulinarinis paveldas, o verslininkai dėl teisės į jas skiria daugybę dėmesio ir pastangų. Kalba eina apie išskirtinio ženklinimo nuorodas ant pakuočių, pranešančias tik apie kruopščia reputacija ir kokybe pasižyminčius gaminius.
Saugoma kilmė, geografinė vietovė arba gaminimo tradicijos
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėjos Ramunės Baranauskienės, išskirtiniai europietiški produktai yra žymimi trimis skirtingais ženklais.
Štai ryšį su konkrečia geografine vietove turintys produktai turi Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) arba Saugomos geografinės nuorodos (SGN) simbolius. O produktai, kurių gamybos, perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka konkretaus produkto gaminimo tradicijas, turi teisę pretenduoti į Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) statusą.
„Dėl tokio ženklinimo išlošia tiek pirkėjai, tiek gamintojai. Pirmieji gali būti ramūs įsigyjamo produkto originalumu ir ypatingumu bei tuo, kad prekės savybes lemia gamtinės sąlygos bei tradicinės gamybos technologijos. Tuo tarpu išskirtiniu ženklinimu savo produkciją galintys žymėti verslininkai džiaugiasi geru prekės įvaizdžiu ir dėl to išaugančiu konkurenciniu pranašumu. Šie ženklai taip pat padeda teisiškai apsisaugoti nuo prekių imitavimo ir bet kokio pobūdžio vartotojų klaidinimo“, – išskirtinių produktų ženklinimo privalumus vardijo R. Baranauskienė.
Dėl tokio ženklinimo išlošia tiek pirkėjai, tiek gamintojai. Pirmieji gali būti ramūs įsigyjamo produkto originalumu ir ypatingumu bei tuo, kad prekės savybes lemia gamtinės sąlygos bei tradicinės gamybos technologijos.
Ženklinamiems produktams – reikalavimų sąrašas
Šiuo metu nuo 1992 m. sudaromame išskirtinio ženklinimo produktų sąraše yra daugiau nei 1300 mėsos, pieno, vaisių ir daržovių bei konditerijos gaminių iš viso Senojo žemyno. Sąrašo lyderės – savomis gastronominėmis tradicijomis visame pasaulyje garsėjančios Italija bei Prancūzija.
VMVT specialistės teigimu, visų šių sąraše esančių produktų gamintojai, prieš įgydami teisę naudoti vienus ar kitus ženklus, ant prekių pakuočių turėjo atitikti itin griežtus reikalavimus.
Pavyzdžiui, tam, kad produktui būtų suteiktas SKVN ženklas, privaloma nurodyti kokiu būdu jis yra susijęs su tam tikra geografine vieta: konkrečiu šalies regionu ir vietove ar, išimtiniais atvejais, pačia šalimi. Būtent tam tikra vieta ir joje vykdomi visi gamybos etapai turi lemti tokio produkto kokybę ar išskirtines skonio savybes.
Teisė į SGN ženklo naudojimą suteikiama tik tokiais atvejais, jeigu produktas gaminamas konkrečioje vietovėje, o jo kokybės ir reputacijos savybės nėra atskiriamos nuo jos. Be to, bent vienas iš gamybos etapų privalo būti vykdomas taip pat toje pačioje geografinėje vietovėje.
Galiausiai GTG ženklas patvirtina pripažintą tradicinį maisto ruošimo metodą. Pastarasis iš kartos į kartą privalo būti perduodamas ne trumpiau kaip 30 metų. Taip pat toks ženklas gali puikuotis ir ant tik tradicinių žaliavų pagaminto produkto.
R. Baranauskienė pažymi, kad galutinį sprendimą dėl vieno ar kito gaminio įtraukimą į išskirtinių produktų sąrašą priima Europos Komisijos ekspertai. Jie ir vertina įvairius prekės unikalumą pagrindžiančius dokumentus, pradedant patikimais istoriniais šaltiniais, baigiant technologinės dokumentacijos faktais.
Kokybę užtikrina nuolatinė kontrolė
Garbingame išskirtinių europietiškų gaminių sąraše šiuo metu yra net septyni lietuviški gaminiai: skilandis, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, sūris „Liliputas“, Daujėnų naminė duona, Seinų/Lazdijų krašto medus ir „Stakliškių“ midus. Dar trys produktai, „Kaimiškas Jovarų alaus“ , sūris „Džiugas“ ir „Nijolės Šakočienės šakočiai“ dar tik laukia galutinio EK ekspertų verdikto.
Ir nors visiems šiems gaminiams jau seniai uždegta žalia šviesa naudoti išskirtinio ženklinimo nuorodas, tačiau nuo to ekspertų dėmesys jiems nesumažėjo. Atvirkščiai, siekiant užtikrinti, jog ženklinami produktai ir toliau yra gaminami laikantis visų reikalavimų, atsakingos institucijos vykdo nuoseklią šių gaminių kokybės kontrolę.
Lietuvoje išskirtinių prekių gamintojus ir jais prekiaujančius verslininkus nuolat tikrina VMVT specialistai, kurių budri akis nepraleidžia net menkiausių smulkmenų.
„Per 2017 m. vykdytus patikrinimus vertinome gyvūninės ir negyvūninės kilmės maisto bei alkoholinių gėrimų su saugomomis nuorodomis iš kitų šalių atitikimą įtvirtintoms nuostatoms. Džiaugiamės, jog tuo metu pažeidimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei specializuotuose parduotuvėse nenustatėme“, – teigė R. Baranauskienė.
Vykdydama kontrolę šiais metais, VMVT vertino „Lietuviško skilandžio“ atitiktį produkto specifikacijai nustatyti. Tyrimo rezultatų vertinimo išvadoje nurodyta, kad jis neatitinka gamintojo savikontrolės dokumente ir produkto specifikacijoje nurodyto kiekio. Kiti tyrimo rezultatai atitiko gamintojo deklaruojamus kokybinius rodiklius.
„Dėl šios priežasties gamintojui buvo nurodyta prieš tiekiant rinkai skilandį, papildomai atlikti jo mėginio tyrimą drėgmės kiekiui nustatyti, ir tik nustačius, kad šis rodiklis atitinka produkto specifikacijai nurodytą, tiekti produktą rinkai“, – 2018 m. jau vykdytos kontrolės rezultatus komentavo VMVT specialistė, pridūrusi, kad šįmet institucija planuoja ištirti visų Lietuvos gamintojų produktus su ES saugomų nuorodų simboliais.
Parengta bendradarbiaujant su VMVT.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...