Šiandien, atsidarius Europos biržoms, paaiškės, kaip investuotojai vertina penktadienio vakarą paskelbtus didžiausių bankų atsparumo testo rezultatus. Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai egzaminą išlaikė.

Švedų bankai stovi tvirtai

Atsparumo testui, kurį ES finansų ministrų vardu atliko Europos bankų priežiūros komitetas (CEBS), buvo pasirinktas hipotetinis scenarijus, apimantis 2010–2011 m. laikotarpį. Buvo tikrinamas bankų sugebėjimas veikti dar labiau nusilpusios ekonomikos, didesnių palūkanų normų, mažėjančių akcijų rinkų ir labai sumenkusios Europos vyriausybių obligacijų vertės sąlygomis.

Nepalankiomis sąlygomis buvo išbandomos ir dvi didžiausios Lietuvos banko prižiūrimos kredito įstaigos – bankai SEB ir "Swedbank", kurie užima 52 proc. mūsų šalies bankininkystės rinkos.

"Šie bankai yra tinkamai pasirengę netikėtiems įvykiams", – paskelbė Švedijos centrinis bankas. Švedijos finansų priežiūros institucijos (SFSA) teigimu, didžiausi šios šalies bankai turi pakankamai kapitalo, kad galėtų atlaikyti dar prastesnius scenarijus negu tie, kurie buvo taikyti atliekant minėtą testą.

"Bankas "Swedbank" sėkmingai išlaikė CEBS atliktą išbandymą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas įveikė net pačius sudėtingiausius testo etapus. Patikrinimas parodė, kad "Swedbank" finansiškai yra stiprus, gerai pasirengęs atlaikyti net ir daug blogesnį scenarijų ir dar kartą patvirtina "Swedbank", Švedijos centrinio banko ir SFSA jau atliktų testų rezultatus. "Swedbank" sugebėtų išlaikyti tvirtas kapitalo pozicijas ir veikti pelningai net ir tuo atveju, jeigu pasiteisintų patys blogiausi scenarijai", – dienraščiui sakė "Swedbank" Komunikacijos departamento vadovas Kęstutis Vanagas.

Dar dviejų Lietuvoje veikiančių ir testu tikrintų finansų institucijų – "Nordea" bei "Danske" banko – rezultatai taip pat geri.

Staigmenų nebuvo

Danijos ir Suomijos finansų priežiūros institucijos paskelbė, kad "testas patvirtino, jog šių šalių bankininkystės sektoriaus būklė yra gera" ir nebūtina imtis kokių nors specialiųjų priemonių jo stabilumui užtikrinti.

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška pareiškė, kad tokių rezultatų ir buvo tikėtasi. Esą bankai jau daugiau nei metus kaupė papildomą kapitalą, tad testui buvo pasiruošę.

"Lietuvos bankas su šiais dalykais nėra tiesiogiai susijęs. Bet bent jau apie mūsų prižiūrimus bankus galiu pasakyti, kad jokios staigmenos nebuvo. Mes jau anksčiau esame atlikę tokius patikrinimus ir ne kartą sakėme, kad mūsų bankų sektoriaus būklė yra gera", – teigė M.Milieška.

Tiesa, kai kurie finansų analitikai nepasitiki testo rezultatais. Mat šis esą nebuvo pakankamai griežtas. Pirmiausia dėl to, kad bankai turėjo nemažai laiko jam pasiruošti. Pasigirsta net kaltinimų, jog jis buvo parengtas taip, kad visi, kurie atitinka bent minimalius finansinių institucijų reikalavimus, jį išlaikytų.

Tačiau Europos Komisijos atstovai, ES šalių centriniai bankai tokius priekaištus kategoriškai neigia.

Rimtas išbandymas ar farsas?

Testo neišlaikė tik septyni Europos bankai – nekilnojamojo turto projektus finansuojantis Vokietijos "Hypo Real Estate Holding", Graikijos žemės ūkio bankas ir dar penki Ispanijos bankai neturi pakankamų rezervų, kad įgyvendintų nustatytus reikalavimus ir įveiktų recesiją bei valstybių skolų krizę.

"Jei "Hypo Real Estate" būtų šį egzaminą išlaikęs, tai reikštų, kad visas streso testas buvo tik farsas. Šis bankas jau seniai turi problemų. Vokietijos vyriausybė per šią krizę jį jau kartą gelbėjo", – sakė finansinių paslaugų bendrovės "Kepler Capital Markets" analitikas Dirkas Beckeris.

Skaičiuojama, kad nelaimingajam septintukui prireiks papildomai sukaupti apie 3,5 mlrd. eurų (12,1 mlrd. litų).

Tiesa, ekonomistai tikėjosi kur kas didesnių sumų. Dar prieš skelbiant rezultatus, "Golman Sachs Group" analitikai skaičiavo, kad bankams iš viso gali tekti pritraukti 38 mlrd. eurų (131,1 mlrd. litų), "Barclays Capital" kalbėjo apie dar didesnę – 85 mlrd. eurų (293,1 mlrd. litų) sumą.

CEBS teigimu, minėti septyni bankai pranešė su savo šalių valdžia jau diskutuojantys, kaip galima būtų pritraukti papildomo kapitalo. O Europos centrinis bankas pareiškė, kad testo neišlaikiusios finansų institucijos pirmiausia turi savo jėgomis bandyti sukaupti reikiamą kapitalą ir, jei tai nepavyks, tik tuomet kreiptis pagalbos į savo vyriausybes. Apie galimą paramą bankams jau pareiškė Ispanija ir Graikija.

Norėjo nuraminti rinkas

Pastaruoju metu tarptautiniai investuotojai labai sunerimę dėl ekonominių įvykių Portugalijoje, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje. Šios šalys stengiasi išspręsti rimtą valstybės skolos krizę. Taigi ES šalių vyriausybės šiuo testu nori nuraminti rinkas ir parodyti, kad Europos bankų sistema yra tvirta ir net dar viena krizė jos nepalauš. Tačiau tokių pastangų efektyvumu abejoja kai kurie analitikai ir investuotojai, kurie tvirtina, kad dabartinis Senojo žemyno bankų patikrinimas esą nebuvo pakankamai griežtas ir dėl to, kad įvertinta tik dalis rizikos, susijusios su milžiniška valstybių skolos našta.

Ar investuotojus įtikins atsparumo testo rezultatai, paaiškės jau šiandien, kai duris atvers Europos biržos ir prasidės prekyba akcijomis.

Pernai patikrinus JAV finansų institucijas, paaiškėjo, kad vadinamųjų streso testų neišlaikė 10 bankų. Tiesa, tarp jų buvo minimi ir didieji – "Bank of America", "Citigroup". Nelaimingajam JAV dešimtukui papildomai reikėjo sukaupti 74,6 mlrd. JAV dolerių (199,5 mlrd. litų).

Testo neišlaikę bankai Šalis Reikalingas kapitalas (mln. eurų)

"Hypo Real Estate Holding" Vokietija 1245

"Agricultural Bank of Greece" Graikija 242,6

"Diada" Ispanija 1032

"Espiga" Ispanija 127

"Banca Civica" Ispanija 406

"Unnim" Ispanija 270

"Caja de Ahorros Y M.P. de Cordoba" Ispanija 208

Lietuvos bankų padėtis taisosi

Siekdamas įvertinti šalies bankų sistemos atsparumą nepalankiems sukrėtimams Lietuvos bankas periodiškai atlieka tiek individualių bankų, tiek visos bankų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šiais metais testuojant buvo įvertinta galimo dvigubo ekonomikos nuosmukio rizika šalies finansų sistemos stabilumui.

Testo rezultatai rodo, kad bankų sistemos likvidumo rizika sumažėjo, o sukauptos kapitalo atsargos yra pakankamos padengti galimiems nuostoliams.

Lietuvos banko paskelbtoje Finansinio stabilumo apžvalgoje pabrėžiama, kad šalies bankų sistema, nors ir patyrė nuostolių, sugebėjo sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusios makroekonominės aplinkos ir savarankiškai spręsti problemas.

"Didelius bankų nuostolius lėmė 2009 m. blogėjusi įmonių finansinė padėtis, mažėjančios namų ūkių pajamos, augantis nedarbas ir sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje", – komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas Žygimantas Mauricas.

Pasak apžvalgos autorių, ateinantys metai Lietuvos finansų sistemai žada didesnį stabilumą dėl pagerėjusios padėties pasaulio finansų rinkose, prognozuojamo Lietuvos ir pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos augimo ir Vyriausybės pastangų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį. Tačiau aukštas nedarbo lygis ir mažėjančios pajamos 2010 m. gali lemti namų ūkių nemokumo atvejų gausėjimą.

Tikėtina, kad skolinimo apimtis ir bankų pajamos augs, nors bankų pelningumas ateityje priklausys nuo sugebėjimo tinkamai paskirstyti paskolų portfelį ir finansuoti perspektyvias verslo šakas.