- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl pakeltų oro uosto mokesčių užprotestavęs „Ryanair“ vėl pakurstė kalbas, kad Lietuvai reikia savų, nacionalinių avialinijų. Aviacijos ekspertai mato ne vieną nacionalinio vežėjo privalumą, o ir dalis keleivių tikisi, kad taip būtų išspręstos susisiekimo problemos. Nebetektų pusę dienos keliauti iš Briuselio, iki kurio – vos dvi valandos skrydžio, pasakojama LNK reportaže.
Pasinervinti kaip šiame filme tenka ir Lietuvos europarlamentarams.
„Žinote, buvo blogai, o dabar aš situaciją apibūdinčiau kaip košmarą“, – piktinosi europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Į Europos sostinę Briuselį Lietuva tiesioginių skrydžių seniai nebeturi. Tad tenka keliauti ne tik lėktuvu, bet ir traukiniu ar automobiliu.
„Mano kelionė užtrunka kone 7 valandas“, – teigė P. Auštrevičius.
O dabar Lietuvos oro uostuose reisus mažina ir pigios oro linijos. „Ryanair“ grasina trečdaliu sumažinti skrydžių iš Vilniaus. „VizzAir“ nebeskraidys iš Palangos į Londoną. Panašu, kad į Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Portugaliją teks keliauti pusę paros ar ilgiau. Mažėjant galimybių greitai keliauti, verslams tenka atsisveikinti ir su kai kuriais investuotojais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Patogus susisiekimas yra vienas iš higieninių veiksnių, kurį tikrai vertina užsienio investuotojai rinkdamiesi lokacijas savo investicijoms. Tad, manau, bet kokios Lietuvos pastangos gerinti šią infrastruktūrą tikrai padėtų mūsų investuotojams pasirinkti Lietuvą“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė.
Žinote, buvo blogai, o dabar aš situaciją apibūdinčiau kaip košmarą.
Tarp idėjų, kaip atgaivinti susisiekimą, – vėl mintys apie nacionalinį vežėją. Bet Susisiekimo ministras skaičiuoja, kad Lietuvos nacionalinės oro linijos atgis tik tuo atveju, jei 50 proc. indėlio bus iš verslo pusės.
„Jeigu verslas prisidėtų, galima svarstyti. Jeigu tai yra tik viešieji finansai, valstybės pinigai, kelia labai daug klausimų“, – sakė Susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tiesa, turėti nuosavų lėktuvų parką yra labai brangu. Išlaidos skaičiuojamos šimtais tūkstančių eurų. O neretai investicijos žlunga. Štai Didžiojoje Britanijoje vėl bankrutavo mažiau nei prieš metus veiklą atnaujinusi regioninė aviakompanija „Flybe“. Italijos oro linijos „Alitalia“ – taip pat ant žlugimo ribos. O dar ir prisiminimai apie du nesėkmingus Lietuvos bandymus turėti nacionalinį vežėją, Lietuvos oro uostus atbaido nuo trečiojo bandymo.
„Rinkoje išgyvena ir tvariai savo veiklą toliau vysto tik tos kompanijos, kurios jau turi išdirbtą savo veiklos modelį, turi patirtį, infrastruktūrą, pardavimo kanalus ir dar daug kitų faktorių. Tuo tarpu investuoti į visiškai atskirą nacionalinį vežėją valstybei būtų labai rizikinga“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Tačiau aviacijos ekspertai ne tokie skeptiški. Esą nacionalinis vežėjas naudos Lietuvai atneštų.
„Nacionalinis vežėjas sprendžia problemas, sakykime, ekonominės krizės, sunkesniais laikais, suteikia susisiekimo stabilumą“, – teigė aviacijos ekspertas Simonas Bartkus.
Tik ar Lietuva pasiryžusi rizikuoti?
„Panašu, kad tos ambicijos nėra didelės. Tad jeigu mūsų ambicija nėra tokia, galima būtų pasiekti rezultato ir pigesnėmis priemonėmis – pačių skrydžių skatinimu, palankiomis galimybėmis čia kurtis aviakompanijoms.
Lietuvos oro uostai aiškina, kad Europoje skrydžių rinka negailestinga, todėl nacionalinės oro linijos brangiai kainuojantis reikalas, kurio, klausimas, ar vaikytis Lietuvai verta.
„Veiktų atskira oro bendrovė, kuri sutiktų dalintis rizika su valstybe. Tuo pačiu ji pati investuotų į tos krypties operavimą ir dalį kaštų, kurie nebūtų padengiami tiesiogiai iš komercinės veiklos, padengtų valstybė“, – svarstė T. Vasiliauskas.
Anot Lietuvos oro uostų, dabar pagrindinis prioritetas – tiesioginis susisiekimas su Londonu, Briuseliu, Dubajumi, Paryžiumi ir kitais pasaulio didmiesčiais. Tačiau valstybė skrydžiams skatinti skyrė tik 2 milijonus eurų vietoj planuotų kone 6 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių7
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...