- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pristatydami ES planus dėl skaitmenio žaliojo pažymėjimo, Europos Parlamento nariai pažymi, kad šis dokumentas bus skirtas naudoti išskirtinai judėjimui tarp ES valstybių sienų atkurti. Tuo tarpu platesnę veikimo laisvę pandemijos metu įgalinantys dokumentai priimami nacionaliniu lygiu, pažymėjo parlamentarai.
Europos Parlamento liaudies partijos frakcijai priklausanti Rasa Juknevičienė teigė, kad pagrindinis žaliojo pažymėjimo tikslas, „kad ES kuo greičiau grįžtų prie laisvo judėjimo, prisitaikydama prie esamos sanitarinės situacijos“.
„Siekiama, kad žmonės vėl galėtų skraidyti lėktuvais, laisvai kirsti valstybių sienas. Kai kurioms šalims taip pat labai svarbu sezoniniai darbai, kadangi daug žmonių kirsdavo sienas dėl šios priežasties.
Galvojama, kad sertifikatas galės būti naudojamas dar šią vasarą, Europos Parlamentas (atitinkamus nutarimus – ELTA) turėtų priimti balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Jau kitą savaitę vyks plenariniai posėdžiai, juose tai bus svarstoma“, – teigė ji Europos Parlamento organizuotoje konferencijoje.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad žaliasis pažymėjimas nėra skiepų pasas.
„Yra trys sertifikato tipai: vakcinacija, persirgimas ir neigiamas testas. Sertifikatas bus nemokamas, galimas naudoti popieriniu ir skaitmeniniu pavidalu. Tai nėra vakcinų pasas, (...) kadangi tai nėra tik skiepams skirtas dokumentas. Visi ES piliečiai turėtų būti traktuojami vienodai, sertifikatas turės padėti veikti visiems (...)“, – tikino ji.
Anot europarlamentarės, žaliąjį pažymėjimą ES piliečiai galės gauti nepriklausomai nuo gautos vakcinos, tačiau ji turės būti registruota Europos vaistų agentūroje (EVA).
R. Juknevičienės teigimu, žaliasis pasas ir Lietuvoje planuojamas įteisinti galimybių pasas nėra tapatūs dokumentai.
„Noriu pabrėžti, kad tai yra skirtingi dokumentai, kai kalbame apie Lietuvos galimybių pasą ir šį dokumentą. Jis nebus naudojamas jokiems kitiems tikslams tik judėjimui tarp sienų. Kitus dokumentus nacionalinės valstybės gali turėti (...), tačiau jos tai turės pasitvirtinti nacionalinėje teisėje. Tai svarbu pabrėžti ir nepainioti šių dokumentų“, – akcentavo ji.
Žaliojo paso atsakingoms institucijoms teikiami asmens duomenys bus minimalūs, tikino R. Juknevičienė.
„Duomenų naudojimo proporcingumo tikslais dar vyksta konsultacijos su duomenų apsaugos institucijomis. (...) Duomenys tuose sertifikatuose turės būti labai minimalūs, skirtingai nuo PSO geltonojo skiepų paso. Duomenų nuskaitymas nebus centralizuotas, (...) tai bus vietinis duomenų nuskaitymas. Sertifikatas turės galią tol, kol PSO paskelbs pandemijos pabaigą“, – sakė ji.
Europarlamentarė pridūrė, kad ketinama svarstyti, kaip žaliojo paso koncepciją būtų galima išplėsti ir į trečiąsias šalis.
Savo ruožtu europarlamentaras Liudas Mažylis pažymėjo, kad žaliasis pasas neturėtų būti interpretuojamas kaip turistinių kelionių atvėrimo priemonė.
„Žvelgiu į šį instrumentą kaip į praktinį būdą sumažinti formalumus kertant valstybių sienas, bet ne daugiau. (...) Man šiokį tokį nerimą kelia ir europarlamentarų, ir daugelio piliečių kiek nepagrįsti į šitą žaliąjį sertifikatą sudedami lūkesčiai, esą prasidės galimybė „turistauti“. Tai nėra starterio šūvis visiems pradėti keliauti, nes visi kišenėse turėsime šiuos pasus“, – teigė jis.
L. Mažylis taip pat pabrėžė, kad apie platesnio masto imuniteto pasą kalbėti dar anksti.
„Epidemiologiniu požiūriu šio paso ne tik negalima vadinti, kaip buvo pasakyta, skiepų pasu, jo netgi drąsiai nebūtų galima vadinti imuniteto pasu, kol nėra aišku, kaip vienas ar kitas skiepas veikia nuo viruso atmainų, kiek apskritai imunitetas galioja persirgus, ir ar pasiskiepijus tas imunitetas išlieka“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narys Juozas Olekas teigė manąs, kad prasmingiau būtų sujungiant žaliąjį pasą su galimais nacionaliniu lygmeniu taikomais ir asmenų veiklą įgalinančiais dokumentais.
„Pritariu kolegų nuomonei, kad šitas žaliasis pažymėjimas yra kuriamas kaip lengvesnio judėjimo Europoje (įrankis – ELTA), bet manau, kad juo lygiai taip pat galėtų pasinaudoti ir šalys narės viduje. Tą, ką dabar girdžiu apie galimybių pasą, mažai kuo skiriasi, ir galbūt, užuot leidus pinigus investuojant į savo galimybių pasą, o po to į europinį žaliąjį pasą, gal mums reikėtų labiau sujungti pajėgumus ir paspartinti, kad tai būtų vienas dokumentas, kuriuo galėtų pasinaudoti ir surasti tokią vietą kur panaudoti“, – pažymėjo jis.
Europos Parlamento „Atnaujinkime Europą“ frakcijos narys Petras Auštrevičius savo ruožtu teigė, kad žaliojo paso plane įžvelgiama tam tikrų rizikų.
„Grupė remia žaliąjį pasą kaip galimybę su tam tikru patikimumu ir tikrumu judėti ir kirsti valstybių sienas ar užsiimti kita veikla. Kitaip tariant, tai reikalingas sprendimas. Visgi pasiūlymas, kaip jis yra pateiktas, turi tam tikrų vis dar ginčytinų vietų“, – sakė jis.
P. Auštrevičius pažymi, kad pagal dabar numatytą reguliavimą ES šalys narys galėtų skirtingu lygiu pripažinti ir vertinti žaliąjį pasą.
„Pirmiausia šis pasas vienaip ar kitaip galios 180 dienų, nes manoma, kad turi būti tam tikras vakcinavimo patikimumo periodas ir nežinia, kaip vakcinos veiks (...).
Taip pat nėra aišku, ar iš tiesų kitos (ES – ELTA) valstybės pripažins šį pasą. Labai aiškiai pasakyta, kad valstybės narės turės teisę ir su šiuo pasu atvykusiems iš kitos valstybės taikyti ir karantino, ir izoliavimo, ir papildomo testo reikalavimą. Kyla klausimas, ar tai yra žaliasis pasas, ar fikcija? Jei nebus visiško pasitikėjimo tarp valstybių narių, tai tebus dar vienas dokumentas, kuris neveiks kitose valstybėse“, – sakė jis.
Anot P. Auštrevičiaus, vis dar neaišku dėl COVID-19 testų finansavimo.
„Kyla klausimas, ar testai bus valstybės apmokami, kiek tokių bus testų? Nes kai kas siūlo vieną testą per savaitę, kai kas – vieną testą per mėnesį (...). Neaišku, kaip pasielgs valstybės. (...) Suprantu, kad šio atsakymo Lietuvoje taip pat dar neturime“, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų3
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų2
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas2
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...