Atsiskaityti bendra ES valiuta Lietuvoje įmanoma ne tik teoriškai, bet ir praktiškai

Lietuvai pernai nepavyko įsivesti euro, tačiau verslininkams tai ne kliūtis priimti iš klientų šią valiutą. Kai kuriose šalies parduotuvėse, degalinėse ar maitinimo įstaigose už paslaugas jau galima atsiskaityti eurais. Tiesa, verslininkai pirmenybę vis dar teikia litui, o gautus eurus skuba keisti.

Žiūri pro pirštus

Po pirmo nesėkmingo bandymo įvesti eurą mūsų šalies valdžia puoselėja viltį tai padaryti 2010 m. Politikų norus šaldo bankų analitikai ir finansų ekspertai, kurie bendros ES valiutos pasirodymo terminą nukelia iki 2012 m.

Verslininkai į diskusijas nesivelia. Kai kurie jų nusprendė ilgiau nelaukti ir leisti užsieniečiams atsiskaityti eurais. Tiesa, toks žingsnis kelia papildomų rūpesčių, nes bendrovės privalo apskaitą vesti dviem valiutomis.

Dauguma verslo atstovų oficialiai į kasą vis dėlto deda litus. Nors viešai ir nepripažįsta, verslininkai linkę žiūrėti pro pirštus, jei darbuotojai iš užsieniečių priima svetimą valiutą.

Eurus bruka užsieniečiai

Laisvės alėjoje įsikūrusios „Maximos“ parduotuvės kasininkė Rolanda Rabačiūtė pasakojo, kad klientai gana dažnai domisi galimybe atsiskaityti užsienio valiuta.

„Siūlo zlotų, latų, įvairių pinigų, bet atsiskaityti eurais pageidauja retas“, – dėstė parduotuvės kasininkė.

Parduotuvės „Baltman“ vedėjos pavaduotoja Neringa Sabaliauskienė antrino, kad mokėti eurais klientai kol kas nėra linkę. Dažniausiai šią valiutą pardavėjoms bruka užsieniečiai, ypač rusai. Vyriškų drabužių parduotuvėje klientai dažniausiai už prekes atsiskaito mokėjimo kortelėmis.

Su eurais ne ką nuveikti galima ir Centriniame pašte. Pasak pašto operatorės Aleksandros Mazurovos, čia už paslaugas galima mokėti tik litais.

„Kartais žmonės nori siųsti pašto perlaidas eurais, tačiau šios paslaugos kol kas nesiūlome“, – pasakojo pašto darbuotoja.

Talkina valiutos keityklos

Atsiskaityti eurais užsieniečiai pageidauja ir parduotuvėje „Lino namai“. Jos vedėja Arūnė Marcinkevičienė tokiems klientams siūlo mokėti banko kortelėmis arba išsikeisti litų greta esančioje valiutos keitykloje. Pagrindinėje gat-vėje veikiančios keityklos talkina ir batų parduotuvės „Dolita“ darbuotojams.

„Jeigu klientas neturi litų – ne bėda. Laisvės alėjoje veikia daugybė bankų ir keityklų“, – sakė „Dolitos“ pardavėja-konsultantė Danutė Dainienė.

Tačiau ne visos įstaigos kratosi eurų. Pavyzdžiui, kavinėje-bare „City Cafe“ klientai gali sumokėti įvairia valiuta. Kavinės šeimininkai neveja užsieniečių į greta esančias keityklas.

„Patys nueiname keisti pinigų, kol klientai vaišinasi kava“, – pasakojo „City Cafe“ padavėja Rita Bičkutė.

Taksistų įkalbinėti nereikia

Kur kas lankstesni Kauno taksistai: dažnas mokestį už kelionę paima ne tik eurais, bet ir doleriais ar kita valiuta.

„Valdo taksi“ užsakymų priėmėja teigė, kad dėl atsiskaitymo už kelionę reikia tartis su kiekvienu vairuotoju. Vieni priima eurus, kiti pageidauja, kad būtų mokama tik litais. Tačiau dažniausiai vairuotojai, anot jos, yra paslaugūs klientams.

„Žaibiško taksi“ ir „Merulos taksi“ atstovės aiškino, kad dėl mokesčio būtina tartis su vairuotoju ir rekomenduoja prieš kelionę išsigryninti litų.

Eurų kol kas nepriima ir autobusų stoties darbuotojai. Bilietai čia parduodami tik už litus.

Pageidauja grąžos litais

Lanksčiai su užsieniečiais bendrauja sostinėje ir uostamiestyje prekiaujantys smulkieji verslininkai, kuriems už suvenyrus galima sumokėti ne tik eurais, bet ir doleriais. Klaipėdos prekybininkai teigė, kad itin dažnai svetima valiuta atsiskaityti nori turistai iš kruizinių laivų, jie, į miestą atvykę vienai dienai, retai turi vietos pinigų.

„Jei klientas sumokėjo eurais, grąžą atiduodame irgi šia valiuta. Kartais pasitaiko, kad sumokėjęs už suvenyrus eurais, pirkėjas pageidauja grąžos litais, tuomet apskaičiuoju, kiek jam turiu grąžinti litais“, – pasakojo Klaipėdoje gintaro dirbiniais prekiaujanti Aldona (pavardė žinoma – red. past.). Pašnekovė teigė, kad gana dažnai, ypač vasarą, turistai prašo pakeisti pinigų.

Kainų skirtumas – kompensacija

Uostamiesčio verslininkai netgi suvenyrų kainas nurodo litais ir eurais. Nors kainų santykis beveik visada atitinka oficialų lito ir euro kursą, tačiau galima rasti prekyviečių, kur eurais nurodytą kainą pakeitus į litus, suma išeina didesnė, nei nurodyta litais.

Ant gintarinių karolių prisegtoje etiketėje parašyta kaina dviem valiutomis – 140 Lt arba 42 ˆ. Tačiau 42 eurus pavertus į litus išeina beveik 145 litai. Panašiai surašytos ir kitų prekių kainos.

Pardavėjos paklausus, kodėl tos pačios prekės kaina skirtingomis valiutomis skiriasi, ši atsakė, kad turistas mokėdamas eurais jai ir taip pridaro rūpesčių, todėl tie keli litai tesanti maža kompensacija.

Įstatymai nedraudžia

Lietuvos verslas be reikalo kratosi euro. Pagal įstatymus bendra ES valiuta, šalių susitarimu, Lietuvoje gali būti naudojama atsiskaityti. Lietuvos bankas dar 2004 m. įteisino eurą kaip galiojančią mokėjimo priemonę. Tiesa, darbdavys turi teisę įpareigoti darbuotojus nepriimti kitos valiutos, tik litus.

„Tokia praktika dar nėra labai paplitusi, bet teisinė bazė yra suformuota. Kitas klausimas: kiek tai naudinga verslininkams, mat jie turi vesti apskaitą dviem valiutomis“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Pašnekovas pripažino girdėjęs, kad kai kurie viešbučiai didmiesčiuose sutinka priimti eurus.

„Įmonės gal ir neveda apskaitos litais ir eurais, tačiau darbuotojai sutinka padėti skubantiems klientams. Spėju, jie priima eurus, vėliau juos banke iškeičia ir į kasą padeda litus“, – asmeninę nuomonę dėstė M.Milieška.

Kaimynai irgi nespjauna

Eurais be vargo galima atsiskaityti ir kitose valstybėse, nepriklausančiose euro zonai. Nors Lenkijoje euras ir nėra oficiali mokėjimo priemonė, verslininkai mielai priima ES valiutą.

„Važiavome atostogauti į Italiją. Lenkijoje stabtelėjome užkąsti, tačiau pavalgius paaiškėjo, kad kavinėje negalima atsiskaityti banko kortelėmis, o zlotų neturėjome. Pasakiau, kad turime eurų. Padavėja nedvejodama paėmė ES valiutą. Kai padaviau 20 eurų, ji išsitraukė skaičiuotuvą, suskaičiavo ir net grąžą atidavė eurais“, – kelionės įspūdžiais dalijosi vilnietis Tomas R.

Nepaisant to, kad nei Lenkijoje, nei Lietuvoje euras nėra oficiali valiuta, pasienio degalinėse galima rasti bankomatų, kurie grynina tik eurus.