- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris sako, kad, šio ryto duomenimis, be elektros dar yra apie 80 klientų.
„Šį rytą dar yra apie 40 gedimų ir vienas gedimas yra 1–2 klientai, tai iš viso yra apie 80 klientų, kurie dar neturi elektros. Su kiekvienu iš tų likusių klientų ir vakar, ir šiandien yra individualiai skambinamasi, sprendžiama, statomi generatoriai ir panašiai“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Keizeris.
„Tikrai noriu atsiprašyti visų klientų ir visuomenės, kurie turėjo daug nepatogumų būdami be elektros. (...) Reikia pastebėti, kad sniego kiekis nebuvo įprastinis. Jis buvo rekordinis ir kai kuriuose regionuose, hidrometeorologų duomenimis, buvo pasiekti visų laikų rekordai per 40–60 metų“, – pridūrė ESO vadovas.
M. Keizeris nurodė, kad pagrindinė gedimų priežastis yra dėl iškritusio gausaus sniego ant skirstomojo elektros tinklo oro linijų krintantys medžiai.
„Pagrindinė priežastis yra ne tai, kad nutrūksta laidai arba nugriūva atramos nuo sniego, pagrindinė priežastis – nuo šlapio sniego lūžta medžiai, jie lūžta šimtais, krinta ant oro linijų ir jas nutraukia. Linijos driekiasi miškingose vietovėse ir didžiausi atsijungusių klientų skaičiai buvo Alytaus, Vilniaus, Ukmergės, Utenos regionai. Čia miškingos teritorijos“, – sakė ESO vadovas.
Pasak M. Keizerio, ESO ilgalaikiame viešųjų investicijų plane paskelbusi planą per 10 metų miškingose vietovėse 11 tūkst. kilometrų elektros tinklo oro linijų pakeisti požeminėmis.
„Reikia integraliai planuoti ir padaryti kelis dalykus. Vien sukabeliuoti (vietoje oro linijų padaryti požeminius kabelius – ELTA) tinklą, kur yra 80 tūkst. kilometrų oro linijų, reikštų 2,5 mlrd. eurų investicijų. Tai nėra pats racionaliausias sprendimas. Esame suplanavę ir ilgalaikį viešą investicijų planą paskelbę teikti prioritetą miškingoms vietovėms, požeminius kabelius nutiesti 11 tūkst. kilometrų“, – sakė ESO vadovas.
„Kitas dalykas – lygiagrečiai reikia spręsti klausimą dėl proskynų ir apsaugos zonų. Mūsų pasiūlymas pavasarį po audrų buvo tose vietovėse, kur yra daug gedimų ir lūžta daug medžių, platinti proskynas ir apsaugos zonas, sudaryti galimybę išvalyti pačius prasčiausius medžius, kad jie griūdami nenutrauktų linijų“, – teigė M. Keizeris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...