- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus kelioms dienoms 1–5 tūkst. kWh elektros kasmet suvartojantiems gyventojams pasirinkti nepriklausomą tiekėją, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiavimais, sprendimą priėmė 64 proc. vartotojų, o 268 tūkst. – vis dar delsia. Tuo metu elektros ir dujų skirstymo tinklų operatoriaus ESO teigimu, tiekėjai ieško, kaip geriausiomis sąlygomis įsigyti elektrą rinkose bei kuo konkurencingiau ją tiekti pirkėjui, tad vykstant liberalizavimui vartotojas tik išlošia.
Birželio 13 d. VERT duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 472 tūkst. (64 proc.) antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojų. 268 tūkst. vartotojų sutarties su vienu iš septynių tiekėjų dar neturi ir rizikuoja patekti tarp gaunančių 25 proc. brangesnį garantinį tiekimą.
67,5 proc. sutarčių sudaryta su visuomeninį elektros tiekimą užtikrinančia „Ignitis“, 15,7 proc. vartotojų pasirinko „Perlas energija“, 8,6 proc. – „Elektrum Lietuva“, 7,7 proc. – „Enefit“. Likusių trijų tiekėjų („Birštono elektra“, „EGTO energija“, Kauno termofikacijos jėgainė) nepasirinko nė 1 proc. visų vartotojų. Dažniausiai pasirašomos fiksuotos kainos sutartys, o didesnė dalis vartotojų renkasi vienos laiko zonos tarifus.
VERT taip pat pastebi, kad balandį tiekėją kas savaitę pasirinkdavo apie 4 tūkst. vartotojų, gegužę sprendimą priimdavo jau tris kartus daugiau gyventojų, o per pirmąsias trylika birželio dienų pasirinkusiųjų skaičius siekė beveik 86 tūkst.
Kaip Eltai komentavo ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas, tiekėjo dar nepasirinkusiems vartotojams svarbu tą padaryti atsakingai, įvertinus, kurio tiekėjo sąlygos tinkamiausios, ar labiau domina sutartis fiksuotu, ar lanksčiu tarifu bei koks sutarties galiojimo terminas siūlomas.
„Pasirašant sutartį svarbu atkreipti dėmesį į jos detales, ypač – kokia galutinė kaina ir kokios sutarties nutraukimo sąlygos“, – sakė P. Kalmantas.
Jo teigimu, įvertinus tiekėjų siūlomus planus galima matyti, kad kintamos kainos tarifas yra mažesnis nei fiksuotos. Anot ESO atstovo, pasirinkimą labiausiai lemia vartotojo asmeninė finansų planavimo strategija, žinios apie rinką.
„Pasirinkus fiksuotos kainos elektros energijos planą bei įsivertinus savo suvartojamos elektros energijos kiekį, ganėtinai tiksliai žinosime ir tai, kiek išleisime elektrai artimiausius metus ar dvejus. Tuo metu priimti sprendimą rinktis kintamą kainą gali padėti domėjimasis elektros rinka, jos dinamika bei įtaką darančiais veiksniais, ekspertų prognozės“, – informuoja P. Kalmantas.
Liberalizavus rinką vartotojas išloš
ESO komentare Eltai taip pat pažymi, kad dalis vartotojų abejoja liberalizacijos būtinumu, esą konkurencijos tai nepadidins, o nepriklausomi tiekėjai atsakingi vien už sąskaitų išrašymą klientams. Pasak P. Kalmanto, taip vertinti elektros rinkos liberalizavimą yra klaidinga.
„Dalis gyventojų linkę manyti, kad realios konkurencijos tarp tiekėjų nėra, nes jie – tik tarpininkai tarp elektros gamintojų ir pirkėjų, o jų darbas tėra išrašyti sąskaitas klientams. Tačiau toks įsivaizdavimas yra visiškai klaidingas, mat viena pagrindinių nepriklausomų elektros tiekėjų funkcijų yra geriausiomis įmanomomis sąlygomis įsigyti elektros energiją regiono rinkose“, – aiškina ESO atstovas.
Nepriklausomi tiekėjai, ESO vertinimu, konkurenciniam pranašumui įgyti ir kuo geresnę kainą gyventojams pasiūlyti elektrą perka tiesiogiai iš saulės, vėjo, hidroelektrinių savininkų ar kitų elektros gamintojų.
„Savo konkurencingumą tiekėjai gerina ir kitomis priemonėmis – naudoja išvestines finansines priemones, investuoja į klientų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę“, – teigia P. Kalmantas.
„Tokiomis sąlygomis laimi vartotojai. Tai ir yra elektros energijos tiekimo monopolijos atsisakymo tikslas – kai elektros energija prekiauja daugiau tiekėjų, kaina tampa konkurencingesnė, visi klientai sulaukia palankesnių sąlygų ir įvairesnių pasiūlymų“, – argumentuoja ESO atstovas.
ELTA primena, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, kuriame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų privalo iki birželio 18 d. To nepadarius bus užtikrintas garantinis tiekimas, kuris bus 25 proc. brangesnis.
Šiuo metu Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas teikia septyni tiekėjai: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono Elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...