- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumažėjęs eksportas siunčia signalų, kad pieno produktai gali pigti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Ar tai tiesa, kokie pieno rinkoje pokyčiai ir ko tikėtis, pasakojama LNK reportaže.
Kainos yra, o ką parduoti – nebe. Po savaitgalio kai kurių pieno produktų lentynos tiesiog tuščios. Nėra nei varškės, nei varškės sūrio, nei pieno.
„Per vieną dieną parduodame maždaug apie 35 l, praėjusiam šeštadieniui buvome užsisakę 40 l ir per tą pačią dieną viską pardavėme. Sekmadienį turėjome papildymą ir vėl pirkėjai išgraibstė. Pirmadienį buvo tuščios lentynos , – sakė „Pieno namų“ savininkė Ilona Bukaltienė.
Pigiausi pieno produktai lentynų pasiekti nespėjo, o brangiausi stovi neliesti. Po švenčių jų žmonės perka labai mažai.
„Brandintų sūrių liko pilnos lentynos“, – teigė I. Bukaltienė.
„Dėl pirkėjų, tai jų vis mažiau ateina. Žiūri į kainas, bando derėtis, pirkinių krepšeliai mažėja“, – savo pastebėjimus išsakė ir „Ilzenbergo dvaro“ pardavimų vadovas Arūnas Šarmavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kad po itin gerų praėjusių metų pieno pramonėje atėjo štilis, pirmieji ėmė skųstis ne smulkieji prekybininkai, o stambūs perdirbėjai.
„Švelniai tariant, nelabai geri, bet jeigu žiūrėtume sausio mėnesį, sakyčiau, tragiškai blogi“, – konstatavo „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
Anot D. Trumpo, į užsienį jau mažiau eksportuojama pieno produktų, krenta ir jų kainos.
„Jei prieš kelis mėnesius tona sūrio kainavo apie 5 tūkst. eurų, tai dabar sausio mėnesio kontraktai už tokį patį kiekį sūrio – apie 3900 eurų“, – sakė D. Trumpa.
„Rokiškio sūrio“ vadovas sako, kad pernykščiai metai buvo geriausi per pastaruosius dešimt metų. Ekonomistas teigia, kad stebuklų čia nėra. Visada po gerų pardavimų ateina nuosmukis.
„Žmonės labiau taupo. Ir pieno produktų vartoja mažiau, nes šios prekės ne pas visus pirkinių krepšelyje yra pirmo būtinumo. Kitas dalykas – Kinijos rinka, ten pieno produktų vartojimas bus mažesnis. Todėl yra sumažėjusi pasaulinė paklausa“, – komentavo situaciją Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Sumažėjęs eksportas siunčia signalų, kad pieno produktai gali pigti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
Akivaizdžiai piktnaudžiaujama tuo, kad pirkėjai yra lojalūs lietuviškam pieno gaminiui. O užsienio gamintojai atveža sviesto, kainuojančio 2,29 euro.
„Kai eksportas blogas, mes negalime mokėti tokios pačios kainos žemdirbiams. Jei nemažėja žaliavinio pieno, tuo pačiu mažėja produktų savikaina. Tuomet mažėja visų, ir ne eksportui skirtų, produktų kainos“, – dėstė grandininę kainų reakciją D. Trumpa.
Karves melžiantis ūkininkai teigia, kad jau nuo rugpjūčio mėnesio mažinantys pieno supirkimo kainas. Tiesa, ne savo noru, o spaudžiami pieno perdirbėjų.
„Paimkime vidutinį ūkį – apie 30 karvių, tai geriausiu laikotarpiu pieno kaina su priedu buvo apie 44–45 centai už litrą, šiandien ji tesiekia vos 34 centus už litrą“, – kalbėjo Vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė.
Tačiau pingančio žaliavinio pieno nepakanka, kai kalba pasisuka apie galutinę kainą parduotuvių lentynose. Aiškėja, kad jei ir pigs, tai ne viskas ir ne visur.
„Kainos mažinti neturime iš ko“, – teigė A. Šarmavičius.
„Veždami produkciją į sandėlius, tikimės ją ateityje parduoti brangiau nei galėtume už ją gauti dabar. Toks ir yra mūsų sandėliavimo tikslas“, – sakė „Rokiškio sūrio“ vadovas.
Ūkininkai teigia, kad kurį laiką dėl mažėjančios pieno supirkimo kainos, rizikuoja netekti pajamų, uždaryti tvartus, o galbūt ir mažiau išgauti pieno. Bet parduotuvėse žmonės jų kančių nejaučia.
„Tai turbūt sūrių krito, ar sviesto krito, galbūt pieno miltelių krito, bet kažkurių produktų kainos išaugo. O supirkimo kainą pieno perdirbėjai mažina visiems identiškai“, – savo įžvalgomis pasidalijo R. Vilimienė.
Anot ekonomisto, taip yra todėl, kad žmonės vergauja lietuviškiems prekės ženklams. Skirtingų šalių sviesto sudėtis ta pati, o lietuviškas – kur kas brangesnis.
„Paprastas pavyzdys. Šalia „Rokiškio“ sviesto lentynoje puikuojasi ir iš dangaus nukritusios kainos – 2,99 euro. Akivaizdžiai piktnaudžiaujama tuo, kad pirkėjai yra lojalūs lietuviškam pieno gaminiui. O užsienio gamintojai atveža sviesto, kainuojančio 2,29 euro, įskaičiuojant, kiek kuro sudeginta ir kiek kainuoja transportavimas“, – elementarią aritmetiką dėstė Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Ekonomistai skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje pieno produktai brango 50 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apžvalgos bokštas „Burė“ Nemuno deltos parke turėtų iškilti iki metų pabaigos2
Pernai bendrovei „Kavesta“ neįvykdžius įsipareigojimų ir Nemuno deltos regioniniame parke nepastačius apžvalgos bokšto „Burė“, iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) projektą perėmė Šilutės ...
-
Politikai grįžta prie siūlymų steigti „valstybines vaistines“15
„Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis. ...
-
EK patvirtino 100 mln. eurų paramos schemą energijai imlioms Lietuvos įmonėms2
Nuo energetinės krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms Europos Komisija (EK) penktadienį patvirtino 100 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schemą – verslas bus atleidžiamas nuo palūkanų mokėjimo už atidėtas socialinio draudimo įmokų su...
-
Mokesčių pertvarkoje siūlomas ir didesnis mažųjų bendrijų apmokestinimas8
Finansų ministerijos šią savaitę viešai pristatytoje siūlomoje mokesčių pertvarkoje numatytas ir didesnis apmokestinimas mažosioms bendrijoms (MB). ...
-
Vilniuje buvo sutrikusios „Susisiekimo paslaugų“ programėlės
Penktadienį Vilniuje buvo sutrikusios parkavimo paslaugų ir bilietų įsigijimo programėlės „m.parking“ ir „m.ticket“. Taip pat neveikė miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų savitarna inte...
-
Centriniai bankai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo4
Centriniai bankai buvo įsitikinę, kad, keldami palūkanų normas, nors ir skausmingai daugeliui, sumažins infliaciją iki vadovėlinės 2 proc. ribos ir visi gyvens laimingai. Bankinės sistemos nestabilumo, atrodo, jie nesitikėjo. Lietuvoje, nors finansin...
-
ŽŪR pirmininkas: 8 mln. eurų paramos paskirstymo modelis mus tenkina2
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ketinant 8 mln. eurų paramą už laikomas karves paskirstyti tik labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad toks paramos paskirstymo modelis ūk...
-
Verslams Klaipėdos senamiestyje – išbandymų metas7
Kapitalinis remontas Klaipėdos senamiesčio gatvėse, trunkantis daugiau nei metus, gali užsitęsti net iki rugpjūčio. Ši žinia ne itin nudžiugino senamiesčio verslininkus, kurie dėl remonto darbų patiria nuostolių. Keliolika jų nusiteikę at...
-
G. Nausėda: EK sprendimas dėl nulinės taršos sukurs naujų galimybių Lietuvos verslui10
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kovą Europos Komisijos (EK) pristatytas Nulinės taršos pramonės aktas, kuriuo siekiama remti žaliųjų technologijų pramoninę gamybą, suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui. ...
-
M. Navickienė palaiko Finansų ministerijos siūlymą dėl individualios veiklos apmokestinimo2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. ...