- Milena Andrukaitytė, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos vadovams sutarus dėl ekonomikos gaivinimo fondo, diskusijos dėl jo trečiadienį keliasi į Lietuvos Seimą.
Europos šalių parlamentai artimiausiais mėnesiais turės apsispręsti, ar leisti Europos Komisijai tarptautinėse rinkose skolintis 750 mlrd. eurų, kad šiomis lėšomis būtų teikiama pagalba nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusioms šalims.
„ES atsigavimo priemonė reikalaus Nuosavų išteklių sprendimo pakeitimo ir tam reikalingas ne tik vienbalsis ES valstybių narių pritarimas, bet ir ratifikacija pagal nacionalinius konstitucinius reikalavimus“, – BNS sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Pasak jo, Europos Komisija tikisi, kad tai įvyks kuo greičiau, kad jau kitų metų sausio pirmą dieną fondas galėtų pradėti veikti ir pinigai galėtų pasiekti valstybes nares.
Seimo Europos reikalų komitetas šį klausimą numato svarstyti trečiadienį. Anot komiteto pirmininko „socialdarbiečio“ Gedimino Kirkilo, parlamentarai išklausys teisininkų nuomonės dėl ratifikavimo proceso.
Politikas BNS sakė, kad naujasis ekonomikos gaivinimo planas padės ne tik Lietuvai, bet ir visai ES „atsistoti ant kojų“ po koronaviruso sukeltos krizės.
„Ekonomikos gaivinimo paketas labai svarbus, šitas planas skirtas žaliajai ekonomikai, skaitmenizacijai, IT, technologijoms, daugelis ekspertų šį planą vertina kaip labai gerą. Jei šis planas bus vykdomas, tai bus tikrai nauda, o rizikos – tik teorinės ir hipotetinės“, – BNS komiteto pirmininkas.
Opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Lietuva savo biudžetu garantuos ir kitų valstybių skolą, todėl būtina atidi išlaidų kontrolė.
„Turime nepamiršti, kad tai skolinti pinigai. Lietuvos biudžetu bus garantuojama ir kitų valstybių skola – kitaip tariant Lietuva taip pat bus atsakinga už tuos pinigus, kurie skiriami Italijai ir Ispanijai“, – BNS sakė G. Landsbergis.
„Kadangi tai yra skolinti pinigai, mūsų atsakomybė už tų pinigų protingą panaudojimą yra juo didesnė. Tikiuosi, kad pareigūnai, besiderantys dėl šio fondo bei sprendžiantys, kur tie pinigai bus leidžiami, yra atsakingi ir neleis trinkelizuoti Lietuvos“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Iš naujojo fondo kaip negrąžinama parama valstybėms bus skirta 390 mlrd. eurų, kita dalis bus teikiama kaip paskolos. Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų subsidijų, šalis iš fondo galės pasiskolinti 3 mlrd. eurų.
Kartu su fondu ES šalių lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą. Jo ratifikuoti Seime nereikia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...