- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais startavusi ES užimtumo tarnybų tinklalaidžių skiltis (PESpod) suteikia galimybę pažvelgti į kitų šalių patirtis pandemijos metu, skelbia naujausius pokalbius ir informaciją, susijusią su valstybinių užimtumo tarnybų veikla. Juos kuria PES Network tinklas, kurio veikloje dalyvauja visos 28 ES šalys, taip pat Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas ir Šveicarija. Mūsų šalies Užimtumo tarnyba taip pat prisideda prie dalijimosi savo veiklos patirtimi ir praktikos pavyzdžiais, sakoma pranešime.
„Būdami šio tinklo nariais, turime prieigas prie didžiulės ES šalių valstybinių užimtumo tarnybų patirties ir žinių masyvo. Užmegzti kontaktai leidžia nuolat dalintis informacija apie pokyčius Europos darbo rinkoje, padėti tobulinti analogiškas funkcijas vykdančių valstybinių institucijų veiklos kokybę ir maksimizuoti naudą visuomenei. Bendradarbiavimo naudą ypač pajutome, siekiant suvaldyti darbo rinkos naujus iššūkius pandemijos laikotarpiu“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Vadovės teigimu, įdirbis šioje srityje padėjo greičiau surasti efektyvių veikimo būdų, perorientuojant veiklą administruoti labai didelės apimties paramą verslui ir gyventojams. Taip pat priimti greitus vadybinius sprendimus, perskirstant darbuotojus kitoms funkcijoms, bei įvertinti jų gebėjimus. Į veiklos gerinimo procesus buvo įtraukti visi įstaigos darbuotojai.
Komentuodamas valstybinių užimtumo tarnybų indėlį pandemijos metu, Europos Komisijos narys Nicolas Schmitas, atsakingas už darbo vietas ir socialines teises, pabrėžė, kad jų veikla padėjo suvaldyti pandemiją. Pagalba verslui, netekusiems darbo, jaunimui – tik dalis priemonių, kurios buvo teikiamos ES šalyse. Tarnyba įtvirtino savo kaip socialinės apsaugos garanto vaidmenį.
„Nors užimtumo tarnybos nuveikė daug, ateityje laukia naujas iššūkis – besikeičiančiai darbo rinkai reikės naujų kompetencijų ir žinių. Tarnyba turės paruošti darbo ieškančius asmenis“, – sakė komisaras.
Briuselio regioninė užimtumo tarnyba (Actiris) pandemijos laikotarpiu taip pat sutelkė dėmesį į darbuotojus ir pasitelkė jų ekspertiškumą, priimant sprendimus. Kiekvienas, dirbantis šioje organizacijoje, galėjo teikti pasiūlymus dėl veiklos gerinimo, nes savo sritį išmano geriausiai.
ES užimtumo tarnybų tinklo pirmininkas ir Austrijos užimtumo tarnybos vadovas Johanesas Kopfas tvirtino, kad pandemijos laikotarpiu šių tarnybų misija buvo suvaldyti darbo rinkos pokyčius. Anot jo, tik dalindamiesi pagrindiniais rodikliais, įžvalgomis su visuomene ir politikais, užtikrinsime atvirą dialogą. Tarptautinėje erdvėje tai padeda mokytis vieniems iš kitų, o praėjusius metus jis vadina skaitmenizavimo proveržiu, kai teko skubiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir paslaugas perkelti į virtualią erdvę.
Bendradarbiavimo naudą ypač pajutome, siekiant suvaldyti darbo rinkos naujus iššūkius pandemijos laikotarpiu.
Nyderlandų užimtumo tarnyba (WERKbedrijf) pandemijos laikotarpiu mokėjo subsidijas už darbuotojus. Tai padėjo išsaugoti ne tik darbo vietas, bet ir užtikrinti verslo plėtrą. Šioje šalyje taip pat susiduriama su darbuotojų trūkumu sveikatos priežiūros, logistikos, statybų ir technologijų sektoriuose. Tam pasitelkiamas nuoseklus bendradarbiavimas su darbdaviais, kurie išsako savo ateities lūkesčius.
Liuksemburge didelis dėmesys skiriamas darbuotojų kompetencijoms pritaikyti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Nieko nebestebina, kai picas išvežiojantis jaunuolis tampa IT specialistu, ir tokias permainas šios šalies Užimtumo tarnyba vertina teigiamai. Kaip ir Nyderlanduose, čia vyksta aktyvus dialogas su verslo atstovais, išsakančiais, kokių profesijų ar kompetencijų reikės ateityje. Liuksemburgas tai vadina nedarbo prevencija.
Karantino įvedimas graikus paskatino veikti čia ir dabar. Visas paslaugų teikimas turėjo būti perkeltas į virtualią erdvę, o dabar nuotolinis klientų aptarnavimas siekia 95 proc. Kadangi daugelis verslų turėjo laikinai užsidaryti, Graikijos užimtumo tarnyba suteikė galimybę nedirbantiems klientams mokytis nuotoliniu būdu tarptautinėse skaitmenizuotose platformose. Krizę graikai išnaudojo kaip galimybę tobulėti, o pagalbos priemonių paketas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims leido išlaikyti stabilų nedarbo lygį.
ES Užimtumo tarnybos ne tik dalijasi gerąja praktika, bet ir vieni kitus vertina. Vokietijos ir Norvegijos šalių ekspertai, apsilankę ne vienoje Europos šalių valstybinėje užimtumo tarnyboje, akcentuoja vidinės komunikacijos svarbą, kurios poreikis ypač išaugo pandemijos laikotarpiu. Darbuotojai turi žinoti, kas vyksta visoje organizacijoje, kad galėtų prisitaikyti prie vykstančių pokyčių ir teikti kokybiškas paslaugas klientams.
Lietuvoje Užimtumo tarnyba pusantrų metų administravo valstybės paramą Lietuvos įmonėms ir darbo neturintiems asmenims. Šios paramos tikslas buvo ne tik suvaldyti ekonomiką, bet ir padėti verslui išlaikyti darbo vietas įmonėje vertę kuriantiems darbuotojams. Ši mokama parama tiek prastovų metu, tiek ir po jų lėmė, kad net ir labiausiai karantino paveiktos įmonės šiandien jau registruoja naujas darbo vietas ir kviečia darbuotojus prisijungti. Pasibaigus šiam etapui, Užimtumo tarnyba sugrįžo prie savo įprastinės veiklos – intensyvesnio tarpininkavimo įdarbinant.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...